Valdžios atstovai vėl prabilo apie savo įstaigų iškeldinimą iš sostinės centro. Mat pripažinta, jog valstybė praranda dešimtis milijonų žvėriškomis kainomis besinuomodama patalpas, o juokingomis –ją išnuomodama. Auditoriai tikina kad visos pastangos taupyti valstybės pinigus yra tik imituojamos.
Varo į bankrotą
Ūkio ministerijos atstovai prabilo apie tai, jog daugybė institucijų, esančių Vilniaus centre, turėtų būti iškeldintos, nes duoda tik nuostolius. Mat patalpas esą kur kas pelningiau būtų galima pernuomoti verslui, o valdžios patalpas įkurti miesto pakraštyje. Tačiau valdžia pamiršo, kad milijoniniai nuostoliai atsiranda dėl to, kad patalpos verslui dažnai išnuomojamos pusvelčiui, o už kelių dešimčių metrų esančios kitos institucijos reikiamas patalpas keliskart brangiau nuomojasi pačios.
Vien 2009-aisiais valstybė buvo išnuomojusi 7 mlrd. litų vertės nekilnojamąjį turtą. Už tai gauta vos 17,5 mln. litų, nepaisant to, jog patalpų trūko pačiai valdžiai, –Vyriausybė tam išleido 66 mln. litų. Tai, kad valdžia taško pinigus patalpų nuomai, nors nė neturi bendros duomenų bazės, kiek pati turi patalpų, ne kartą yra nustačiusi ir Valstybės kontrolė.
Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius pristatytame audite atskleista, kad Vidaus reikalų ministerija savo ir pavaldžių įstaigų funkcijoms naudoja tik 82,5 proc. turimų patalpų, o 17,5 proc. yra išnuomojusi. Pavyzdžiui, 7674 kv. metrų patalpos išnuomotos VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams, o ši jas pelningai pernuomojo.
„Vakaro žinios" jau rašė, kad 2010-ųjų lapkritį Vilniaus širdyje, pačioje Žemės ūkio ministerijoje, įsikūrė restoranas “Bernelių užeiga". Verslininkai sugebėjo išsinuomoti 521,27 kv. metro patalpas vos už 11,67 lito už kvadratinį metrą, nors rinkos kaina, anot ekspertų, keliskart didesnė.
Tuo pat metu vos už kelių šimtų metrų esanti Finansų ministerija už solidžią sumą glaudėsi prestižiniame “Vilniaus vartų" pastate. Tik 2010-ųjų spalį iš čia išsikėlė du Finansų ministerijos padaliniai. Nors pagal sutartį iki 2012-ųjų rugpjūčio ministerija turėjo maitinti verslininkus už 1280 kv. metrų patalpas mokėdama 38 tūkst. litų (po 30 litų už kv. metrą).
Trypčioja vietoje
Panašių pavyzdžių – šimtai. Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento laikinoji direktorės pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė tvirtino, kad Vyriausybė buvo užsibrėžusi atlikti du darbus – sukurti centralizuoto valstybės turto valdymo strategiją ir valstybės turto informacinę sistemą. Bet atlikus auditą iki praėjusių metų pabaigos jokių poslinkių nerasta.
„Gali būti ir kai kurių asmenų nenoras (kad būtų sukurta centralizuota turto apskaita, –red. past.), – pripažino D.Krištopavičienė. – O sukūrus registrą būtų matyti, kam naudojami valdiški pinigai."
Anot auditorės, jei apie problemas kalbantys valdžios atstovai patys žino atvejų, kai valstybės turtas pernuomojamas pigiai, o institucijos jį nuomojasi iš verslo brangiai, tuo turėtų domėtis prokurorai.
Prarandami milijonai
Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas nesistebėjo, kad valdžia patalpų nuomai išleidžia keliskart daugiau nei pati gauna iš nuomos.
„Nežinau, ar nebuvo pasiūlymų nuomotis už miesto, nes, turint omenyje šiuolaikines komunikacijas, tokios agentūros gali dirbti ir ne miesto centre.
Taip pat nematau reikalo Gedimino prospekte turėti tiek ministerijų", –sakė jis.
D.Arlauskas negalėjo suprasti, kodėl iki šiol visų valstybinių patalpų nevaldo viena įstaiga, kodėl neįmanoma rasti informacijos, kiek patalpų yra tuščių, kiek – išnuomotų. “Prarandami milijonai", –sakė jis.
7 mlrd. Lt –tokios vertės nekilnojamąjį turtą valstybė nuomojo 2009-aisiais
17,5 mln. Lt –tiek valstybė uždirbo nuomodama nekilnojamąjį turtą 2009-aisiais
Elementari korupcinė schema
Saulius STOMA – Seimo Audito komiteto narys:
Buvo susidaręs įspūdis, kad dabartinė Ūkio ministerijos valdžia bandė turtą suskaičiuoti ir kažką daryti. Buvo ir “Visuomio" projektas galvojant, kaip racionaliau valdyti valstybės turtą. Tačiau dabar yra tam tikras politinis paralyžius. Ryžtingų sprendimų priimti neįmanoma. Todėl bala ir toliau.
Akivaizdu, kad dabar visų mūsų piliečių turtas yra atiduotas į grupuočių ar ne visai švarių pavienių asmenų rankas. Tos interesų grupės tvarkosi su valstybės nuosavybe kaip su savo. Valstybė visada pigiau išnuomoja turtą nei išsinuomoja. Taip yra dėl korupcijos, persmelkusios visas struktūras. Tam valdininkui, kuris gali ką nors išnuomoti, naudinga tai padaryti pigiau, nes turi kontaktų su interesantu. O kitam valdininkui naudinga iš ko nors brangiai nuomotis. Irgi dėl kontaktų su interesantu. Elementari korupcinė schema.
Todėl jokios valstybės turto duomenų bazės nereikalingos. Kai valstybėje „bardakas", tada daug lengviau „makles" visokias daryti ir priimti ne valstybei, o sau naudingus sprendimus.
Ignas JAČAUSKAS
