Nuo šios savaitės valdžia išėjo atostogų. Vyriausybė neposėdžiaus iki rugpjūčio 17, o Seimas į rudens sesiją rinksis rugsėjo 10 dieną. Sakyčiau, visai gera žinia. Grynai žmogiškai - atostogų tikrai reikia, politikai smarkiai padirbėjo, nors ir ne visiems nuveikti darbai patinka.
Gyvenimas valdžios atostogų metu tikrai nesustos, ir valstybė nesugrius. Galėtume valdžiai suteikti ir ilgesnes atostogas – eksperimento tvarka. Kodėl gi ne? Jei klaidų taisymas, mažinant akcizus dyzelinui – valdžiai yra tik eksperimentas, tai gal ir šis – pasiteisintų? Bent keletą mėnesių galėtume gyventi savotiško stabilumo sąlygomis – nieks nei mokesčius kels, nei išlaidas karpys, nereguliuos kainų ir nekovos su monopolijomis. Valdžiai atostogaujant, nevyks verslo Saulėtekis bei biurokratijos Saulėlydis, o jie juk vis viena nevyksta, kaip tikėtasi, tai koks skirtumas?
Juokas juokais. Jei rimtai, kiekvienam padoriam darbuotojui norėtųsi išeiti atostogų ramia sąžine, t.y. padarius visus savo gerus darbus ir be skolų. Kokius gerus darbus savo darbų krepšelyje turi dabartinė mūsų valdžia? Daugiausia komplimentų pelno ilgai brandinta ir kelių ministrų galvas kainavusi aukštojo mokslo reforma. Tikrai galima pasidžiaugti ir pirmais matomais jos rezultatais – studijų krepšelių kelione į studentų pasirinktas mokymo įstaigas. Regis, kai kas tik dabar supranta, kaip nepelnytai finansavimą iki šiol gaudavo kai kurios aukštosios mokyklos, nors studentai jų studijų nevertino ir rinkosi tik dėl nemokamo mokslo galimybės. Žvilgsnis į priekį – dėl krepšelio kai kurios aukštosios mokyklos ateity turės jungtis, mažėti arba būti uždarytos. Linkime valdžiai nestabdyti šio optimizavimo proceso.
Aukštojo mokslo reformai prilygstančių gerų sprendimų daugiau nėra. Galima paminėti vieną kitą gerą darbą, mažinant mokesčius individualia veikla užsiimantiems asmenims, mažinant akcizą dyzelinui, atidedant automobilių apmokestinimo įsigaliojimą – bet tai viso labo tik savų klaidų atitaisymas. Kiti valdžios geri darbeliai – svarbūs, bet vis tik smulkučiai. Tai – mažmeninės prekybos alkoholiu tvarkos pakeitimas, kai licencija nebebus atimama, jei įmonė vėluoja sumokėti mokesčius, tai - informacijos apie viešuosius pirkimus skelbimas internete, švelnus Darbo kodekso pakeitimas, Kvalifikacijų tarnybos panaikinimas. Optimistas pasakytų – pernelyg dideli mūsų lūkesčiai, tiesiog per daug tikimės iš valdžios ir nusiviliame, kai nepadaro, kad vienas geras darbas – ir tai labai daug. Gal ir būtų daug, jei ant svarstyklių nebūtų blogų darbų lėkštėles, kur ten lėkštelės – milžiniškos lėkštės.
Bendras valdžios darbų vaizdas: atėjo - pakėlė mokesčius, vėl pakėlė – išėjo atostogų. Grįš po atostogų, kažin ar nedarys to paties, juk dar nepadidintos Sodros įmokos, o šitas sprendimas labai intensyviai svarstomas. Nekilnojamojo turto mokestis taip pat kabo ant nosies, o liberalai nors ir nepritaria mokesčių kėlimui, bet tyli. Tyli ir balsuoja „už“. Būsimųjų pensininkų pajamos iš pensijų fondų sumažintos gelbėjant Sodrą. Viešojo sektoriaus išlaidos sumažintos simboliškai, per pastarąjį mažinimą vos 186 milijonais. Valdžios išlaidų mašina sukasi sparčiau nei mokesčių mokėtojai gali pakelti. Viešųjų finansų stabilumas pasiektas trumpam ir žudančiomis priemonėmis. Mokesčių kėlimas sodina ekonomiką į gilesnę duobę, brangi skola milijardinėmis palūkanomis smaugs dešimtmečius. Turime ruoštis ir artimoje ateityje išaugsiančiam poreikiui darželiams, mokykloms ir mokinio krepšeliams – tai logiška dosnios motinystės pasekmė. Jei nenorime, kad didėtų mokesčių našta, reikia stipriai mažinti kitas išlaidas. Tai tiesiog užsispyrus nedaroma, vadinasi atokvėpio artimiausius kelerius metus nebus.
Valdžia išėjo atostogų. Gavome minutės pertraukėlę išsijungti iš blogų žinių srauto. Susitaikę su mažiau pinigų, su nemokamomis atostogomis, net su pakeltais mokesčiais, užmiršę netesėtus valdžios pažadus džiaugiamės galėdami trumpam pabėgti nuo šito sprinto, kuris rudenį pavirs maratonu.
Rūta Vainienė
Komentaras Lietuvos radijui