Tuo skundėsi vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurį, neseniai grįžtantį iš Kauno 90 km/h greičiu, lenkė „absoliučiai visi“.
„Kelis kartus vos į užpakalį neįvažiavo, esą per lėtai judu, visiems eismą trikdau. Na, gražiausia! Nesvarbu, kad ir pats važiavau kur kas greičiau, nei leistina. Kas per nesąmonė?
Pareigūnai per reidus kabinėjasi ir stabdo, kai net nereikia, o čia, pagrindiniame kelyje, jokios tvarkos neįveda. Akivaizdžiai pavojinga, bet policija, kuriai, be kita ko, mes visi algą mokame, nieko nesiima“, – piktinosi vairuotojas.
168 km/h greitis, 19 sužeistų ir kaip drausmina
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 56–110 km ruože (ne tik remontuojamame) įvyko 16 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos 2 žmonės žuvo, o 19 buvo sužeisti.
Taip pat neseniai, kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šiame kelyje vienas vairuotojas važiavo 168 km/val. greičiu, taigi ribą viršijo beveik 100 km/h.
Vyrui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Už kelius ir jų tvarkymą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“, kaip teigė jos atstovė Jolita Orentaitė, nevykdo Kelių eismo taisyklių (KET) laikymosi kontrolės.
Anot jos, šias funkcijas vykdo ir už tai yra atsakinga policija.
J. Liutkienė naujienų portalą tv3.lt patikino, kad minimoje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atitinkamuose vietose yra įrengti stacionarūs greičio matuokliai:
„Taip pat periodiškai leistiną greitį kontroliuoja ir policija.“
Atstovė teigė neturinti duomenų, kokių didžiausio greičio viršijimo atvejų buvo užfiksuota remontuojamoje kelio dalyje.
Rūpinasi saugumu keliuose, bet greitį viršija 8 iš 10
Anot atstovės, didžiausias „Via Lietuva“ prioritetas – saugumo keliuose didinimas: „Jį užtikrinant vykdome įvairius kelių infrastruktūros plėtros ir tobulinimo projektus.
Taip pat nuosekliai bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, tarp jų – ir policija: vykdome periodinius susitikimus ir pan. Esame dėkingi už jų įsitraukimą didinant saugumą keliuose.“
J. Orentaitė pabrėžė, kad bendrovė savo veikloje stengiasi edukuoti visuomenę eismo saugos klausimais, didinti eismo dalyvių sąmoningumą – tam yra inicijuojamos įvairios edukacinės eismo saugos kampanijos.
„Vis dėlto, eismo dalyvių sąmoningumo didinimas yra nenutrūkstamas procesas.
Šiemet „Via Lietuva“ inicijuota reprezentatyvi vairuotojų apklausa parodė, kad 8 iš 10 vairuotojų šalies keliuose yra linkę viršyti leistiną maksimalų važiavimo greitį“, – dėstė pašnekovė.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavusi J. Orentaitė, pavasarį automagistralėje Vilnius–Kaunas pradėti darbai šiuo metu jau yra beveik baigti.
Anot J. Orentaitės, pavasarį buvo pradėti šešių Vilnius-Kaunas-Klaipėda automagistralės atkarpų atnaujinimo darbai (bendras ilgis – 23 km). Penkios atkarpos jau buvo atidarytos rugsėjo-spalio mėnesiais.
O ilgiausia, 10 km siekianti atkarpa ties Rumšiškėmis, buvo atidaryta spalio 31 d.
Ji tikino, kad tokie kelių remonto tempai, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, nėra įprasti net kitose šalyse, pvz., Lenkijoje.
Per savaitę – beveik 600 greičio viršijimo atvejų
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai spalio 14–20 d. tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi KET. Per savaitę mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti net 578 greičio viršijimo atvejai.
Policijos pareigūnai Kaune, Kauno, Kėdainių ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 10 tūkst. transporto priemonių.
Jų metu išaiškinta 19 neblaivių vairuotojų, kurių girtumo laipsnis svyravo nuo 0,46 iki 2,76 promilės.
Iš viso per savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 35 neblaivius automobilių vairuotojus, 6 neblaivius dviračių vairuotojus.
„Rekordas“ atiteko spalio 16 d. Kaišiadoryse, Gedimino g., dviratį vairavusiam vyrui, kuriam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,25 promilės.
Anot policijos, Kauno apskrityje iki šios dienos žuvo 9 eismo dalyviai (iki 2023 m. spalio mėnesio pabaigos žuvo 19), buvo sužeisti 484 eismo dalyviai (iki 2023 m. spalio mėnesio pabaigos – 552).
Baudos ir teisių atėmimas viršijant leistiną greitį
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad už greičio viršijimą:
- iki 10 km/h gresia įspėjimas;
- nuo 11 km/h iki 20 km/h gresia 12–30 eurų bauda;
- nuo 21 km/h iki 30 km/h – 30–90 eurų bauda;
- nuo 31 km/h iki 40 km/h – 120–170 eurų bauda;
- nuo 41 km/h iki 50 km/h – 170–230 eurų bauda;
- daugiau kaip 50 km/h – 450–550 eurų bauda ir teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
Vis tik pradedantieji vairuotojai (turintys mažesnį nei 2 metų stažą), taip pat motociklininkai, žmonių ir krovinių vežėjai yra baudžiami griežčiau.
T. y., viršijant greitį 31–40 km/h, 41–50 km/h ar daugiau kaip 50 km/h be minėtų baudų atitinkamai gresia ir teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėn., nuo 6 iki 12 mėn. ir nuo 12 iki 18 mėn.
O neturintiems teisės vairuoti ir greitį viršijantiems daugiau kaip 50 km/h gali tekti mokėti didesnę – 450–700 eurų – baudą.
Kas gresia už vairavimą išgėrus?
Remiantis KET, 2 metų stažą turintys vairuotojai nebaudžiami gali vairuoti turėdami iki 0,4 promilės, o vairuojantys trumpiau turi būti visiškai blaivūs – turėti 0 promilių.
Jeigu vairuotojui nustatomas lengvas girtumas (0,41–1,5 promilių), jam gresia bauda nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų ir teisių atėmimas 12–48 mėn.
Ką nors sužeidus, apgadinus turtą ar įkliuvus dėl to pakartotinai, gali būti konfiskuojama ir transporto priemonė.
Jeigu asmuo neturi teisės vairuoti ir yra pričiumpamas lengvai neblaivus, jo transporto priemonė yra konfiskuojama iškart, taip pat gresia bauda nuo 1,1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.
O už vidutinį ar sunkų girtumą vairuotojui jau gresia baudžiamoji atsakomybė, t. y. areštas ar netgi laisvės atėmimas iki 1 metų.
