Kiek anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Automobilių inžinerijos katedros prof. doc. dr. Vidas Žuraulis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jeigu temperatūra tapo žemesnė ir savo padangoje pastebėjote mažiau oro slėgio, tai dar nereiškia, kad atsirado įtrūkimas.
Pasak prof. V. Žuraulio, ryšį tarp oro slėgio ir temperatūros pastoviame tūryje aprašo idealiųjų dujų būvio lygtis.
Ją šiuo atveju galima pakomentuoti, kaip intensyvesnę oro molekulių tarpusavio sąveiką padidėjus temperatūrai ir atvirkščiai (mažiau intensyvi sąveika tarp oro dalelių sumažėjus temperatūrai).
„Padangos temperatūra padidėja dėl padidėjusios oro ir kelio dangos temperatūros ar itin intensyvaus padangos darbo, pavyzdžiui, automobilių sporte. Tai lemia intensyvesnę sąveiką tarp oro molekulių padangoje, t. y. ir padidėjusį oro slėgį joje.
Dėl tokios pat priežasties atvėsus orams oro slėgis padangoje irgi sumažėja, todėl jį reikia tikrinti periodiškai, o ypač keičiantis oro sąlygoms“, – teigė V. Žuraulis.
Pašnekovas skaičiuoja, kad oro temperatūrai pasikeitus vidutiniškai 10 laipsnių, slėgis padangose pasikeičia 0,07–0,1 baro.
„Taigi jeigu oro slėgis padangoje buvo patikrintas šio rugsėjo pabaigoje, kai oro temperatūra dienos metu buvo pasiekusi net 25 laipsnių, vos po poros savaičių ryto valandomis pasireiškus pirmosioms šalnoms (neigiamai oro temperatūrai), slėgis toje pat padangoje nukrito per ketvirtį baro, pavyzdžiui, nuo 2,2 iki 1,95 baro“, – vairuotojų dėmesį atkreipė prof. V. Žuraulis.
Nepasirūpinus iš anksto – nuostoliai ir rizikos
Taigi, vairuotojams nepasirūpinus savo transporto priemone, netinkamas oro slėgis padangoje – tiek per didelis, tiek per mažas – lemia kur kas blogesnį padangos kontaktą su kelio dangą.
„Per žemas oro slėgis padangoje lemia, kad sumažėja padangos standumas, t. y. padanga lengviau deformuojasi tiek vertikaliai, tiek į šonus, o tai reiškia blogesnį automobilio valdomumą ir važiavimo stabilumą. Automobilis uždelstai reaguoja į manevravimą, ypač ekstremaliomis situacijomis.
Be to, per žemas oro slėgis padangoje lemia tai, kad padanga linkusi akvaplaniruoti – kyla rizika prarasti kontaktą su kelio danga net ir važiuojant lėčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Žuraulis atkreipia dėmesį, kad tai yra itin aktualu rudenį, kai kelio dangą neretai padengia lietaus vanduo, o provėžose taip pat susikaupia vandens.
Tiesa, jis įspėja, kad per didelis oro slėgis padangos taip pat gali pabloginti automobilio stabilumą ir valdymą, kadangi padanga tokiu atveju su kelio danga kontaktuoja mažesniu plotu.
Kiek reikia pūsti oro?
Vilnius Tech profesorius vairuotojams taip pat primena, kad tinkamiausias oro slėgis padangose priklauso nuo konkretaus automobilio modelio ir modifikacijos.
„Dažniausiai ši informacija randama ant automobilio kėbulo statramsčio (vertikali kėbulo dalis atidarius priekines dureles), ant degalų bako užpylimo dangtelio arba etiketėje ant daiktadėžės durelių.
Be to, visi dabartiniai automobiliai privalo turėti padangų oro slėgio monitoringo sistemą (TPMS), tik ne kiekviena sistema leidžia vairuotojui patogiai pasitikrinti oro slėgį padangose tiesiog prietaisų skydelyje ar centriniame ekrane – priklausomai nuo sistemos tipo kartais ji tik informuoja apie per žemą slėgį. Tuo metu sistemos su ratuose integruotais slėgio jutikliais leidžia vairuotojui matyti konkretų oro slėgį atitinkamoje padangoje“, – kalbėjo V. Žuraulis.
Specialistas sako, kad ne ką mažiau svarbu paminėti ir tai, kad rekomenduojamas oro slėgis padangose gali skirtis, o tai priklauso nuo to, ar automobilis yra pilnai pakrautas, ar ne, taip pat tais atvejais, kai naudojamos ne gamintojo numatyto dydžio padangos. Tuo metu vasaros sezonu populiarioms žemo profilio padangoms paprastai reikia išlaikyti aukštesnį slėgį.
Vairuotojus šalčiai užklupo nepasiruošusiu
Pakelėse gausu sniego, o oro temperatūra naktimis nukrinta iki 15-20 laipsnių šalčio – tikri žiemiški orai kausto Lietuvą. Pirmieji šalčiai yra tikras išbandymas automobiliams, kurie nėra tinkamai paruošti žiemos vairavimo sezonui. Pagalbos kelyje tarnybos vadovas atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis naktimis visoje Lietuvoje paspaudus šaltukui pagalbą kelyje kviečiančių vairuotojų skaičius išaugo kelis kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pirmieji šalčiai šiemet automobiliams tapo egzaminu, kai oro sąlygos patikrino jų akumuliatoriaus bei variklio galimybes. Dažniausia pastarosiomis paromis vairuotojams pasitaikanti problema yra susijusi su akumuliatoriais. Tokiu šaltu oru silpnas akumuliatorius nepajėgia užtikrinti tinkamos srovės, todėl vairuotojai rytais negali užvesti automobilių.
Praktika rodo, kad didžioji dalis transporto priemonių, kurios užšąla esant didesniam minusui, yra senesnės, negu 10 metų bei varomos dyzelinu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Techninės pagalbos įmonės „RedGo Lithuania” direktorius Ignas Krasauskas teigia, kad vos paspaudus pirmajam šaltukui vairuotojai aktyviausiai kreipiasi dėl neužsivedančio automobilio.
„Pagrindinės priežastys tokiomis oro sąlygomis nesikeičia – nusėdęs akumuliatorius, neveikiančios ar prastai veikiančios dyzelinių variklių pakaitinimo žvakės, užšalęs kuras”, – vardija I. Krasauskas.
Pasak „RedGo Lithuania” vadovo pirmieji šalčiai šiemet sutapo su šventinio laikotarpio ir moksleivių atostogų pabaiga, todėl jau sekmadienį iškvietimų dėl automobilių užvedimo skaičius padidėjo daugiau nei 4 kartus. Transporto priemonių pervežimų dėl kitų gedimų – du su puse karto.
„Pirmadienį sulaukėme 8 kartus daugiau iškvietimų su prašymais užvesti automobilį. Maksimaliai padidintos pajėgos kelyje dirba nepertraukiamai. Suprantama, reagavimo laikas tokiomis aplinkybėmis yra ilgesnis nei įprastai.
Pagalbos mieste vairuotojams gali tekti palaukti net ir 2–3 valandas. Vairuotojams, kurie sugenda kelyje, ne namuose ar darbe, padedame pirmiausiai“, – kalba I. Krasauskas.
A.Gučius pataria iš anksto, sinoptikams prognozuojant artėjančius šalčius, pasirūpinti automobilio akumuliatoriumi, tačiau nespėjusiems to padaryti ekspertas taip pat pateikia kelis naudingus patarimus:
„Prieš bandydami užvesti transporto priemonę, išjunkite visus jos prietaisus, klimato kontrolės, garso sistemas. Jei automobilis yra varomas dyzeliu, jame bus įrengta variklio cilindrų pašildymo sistema. Pasinaudokite ja kelis kartus ir atkreipkite dėmesį, kad apie jos veikimą visada praneša prietaisų skydelyje esanti lemputė. Bandydami užvesti transporto priemonę, nesukite jos starterio ilgiau nei 10-15 sekundžių. Jei nepavyko užvesti automobilio, palaukite porą minučių ir bandykite dar kartą.”
Jei akumuliatorius yra silpnas, pasak A. Gučiaus, gali būti, kad antrasis kartas taip pat nebus sėkmingas, tuomet teks arba įkrauti akumuliatorių, arba pasinaudoti pagalbiniu nešiojamu akumuliatoriumi, skirtu variklio užvedimu.
„Nereikėtų naudotis automobiliais donorais, jei nesate tikri, kaip tinkamai juos pasitelkus užvesti transporto priemonę. Šiuolaikiniai automobiliai turi nemažai jautrių elektros įrenginių, todėl, netinkamai atlikę šią procedūrą, rizikuojate automobilio donoro „sveikata“, – pabrėžia draudikas.
Jei automobilį užvesti pavyko, A. Gučius ragina neskubėti važiuoti į kelią: „Atsakingai pasirūpinkite tinkamu matomumu. Spaudžiant šaltukui, automobilio langai gali apšalti ne tik išorėje, bet ir viduje, kur nepanaudosite nei valytuvų, nei ledo tirpiklio. Reikėtų kantriai palaukti, kol langus nupūs vėjelis, arba nugramdyti juos mechaniškai.
Nerizikuokite važiuoti tik šiek tiek pravalytais langais. Išvykstant iš kiemo gali pasirodyti, kad matomumas yra pakankamas, tačiau išvažiavus į gatves, kuomet ypač svarbu matyti ir kitus eismo dalyvius, prastas matomumas gali tapti eismo įvykio priežastimi. Pasirūpinkite ne tik priekiniu, bet ir šoniniais stiklais bei veidrodėliais. Galinis stiklas turi įmontuotas atitirpinimo sistemas, įjunkite jas.“
3 svarbios taisyklės, kurių neturėtų užmiršti vairuotojai
Pasak A. Gučiaus, pasitaiko ir tokių situacijų, kai automobilis – užvestas, stiklai – švarūs, regis, būtų galima važiuoti, tačiau įjungus pavarą ir pabandžius pajudėti, automobilis stovi vietoje.
„Greičiausiai leistis į kelią trukdo užšalęs rankinio stabdžio mechanizmas, todėl pabandykite kelis kartus išjudinti automobilį iš vietos, keli truktelėjimai gali padėti atlaisvinti rankinį stabdį ir pradėti važiuoti. Įjunkite atbulinę pavarą bei pabandyti pavažiuoti atgal.
Net ir išjudėjus iš vietos patartina nevažiuoti didelio atstumo, nes nėra aišku, ar mechanizmas yra tinkamai atlaisvintas, ar stabdžių kaladėlės ir toliau liečiasi prie stabdžių disko arba būgno. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į remonto dirbtuves, kur bus įvertinta rankinio stabdžio mechanizmo būklė“, – pataria draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Taip pat įvardijamos 3 svarbiausios taisyklės, padėsiančios per šalčius išvengti nemalonių automobilio staigmenų:
1. Prieš šalčius pakeiskite akumuliatorių. Jei to padaryti nepavyko, ir akumuliatorius yra keistas senokai, galima jį išimti bei per naktį palikti šiltai. Tuomet ryte, akumuliatorių įdėjus į automobilį, bus lengviau pastarąjį užvesti. Tačiau tokia procedūra kai kuriuose automobiliuose yra pakankamai sudėtinga, ypač jei transporto priemonė yra pakankamai nauja ir turi nemažai papildomų elektroninių sistemų.
2. Pasirūpinkite, kad viduje neapšaltų langai. Jų apšalimo iš vidaus priežastis yra automobilio salone susikaupusi drėgmė. Norint jos išvengti, reikėtų pasirūpinti kilimėliais: laikyti juos švarius ir sausus, esant galimybei, išdžiovinti transporto priemonės kilimėlius namuose ir tik tada grąžinti į automobilį. Nakčiai galima palikti šiek tiek pravirus automobilio langus. Praverkite tiek, kad į transporto priemonės saloną nepatektų sniegas, bet jos vidus vėdintųsi.
3. Įsitikinkite nepriekaištinga rankinio stabdžio mechanizmo veikla. Jei rankinis stabdis dažnai užšąla esant žemesnei nei -20 laipsnių oro temperatūrai, vadinasi jo mechanizmą reikia patikrinti.
Jeigu automobilis stovi lygioje vietoje, transporto priemonę palikite su įjungta pirmąja mechaninės greičių dėžės pavara, o ne su rankiniu stabdžiu. Taip pat į kelkraščio pusę susukite priekinius transporto priemonės ratus, jai pajudės, tai sumažins tikimybę nuriedėti didesnį atstumą ar įgautį pagreitį. Po automobilio ratu galite padėti papildomą kliūtį, kuri jam neleistų pajudėti.
