Statistika teigia, kad pasaulyje kas maždaug 8 minutes automobilio avarijoje žūsta vaikas. O tokių skaudžių nelaimių būtų galima išvengti, jei tame automobilyje būtų užtikrintas vaiko saugumas. Ir ne motinos apkabinimas, o specialios priemonės automobilyje užtikrina vaiko saugumą. Tokie pasiteisinimai, kaip „aš esu geras vairuotojas“ ar „mes važiuojame labai nedidelį atstumą“ veikia tik iki tol, kol atsitinka nelaimė. Juk ir per 100 metrų kelio girtas ar sąmonės netekęs vairuotojas gali išvažiuoti į priešpriešinį eismą.
Žmonės dažnai linkę galvoti, kad važiuojant nedidelį atstumą, keliu, kuriame greitis nėra didelis, nieko neatsitiks. Tačiau verta susimąstyti apie tai, kad vien važiuojant 60 km/h greičiu, atsitrenkus į kliūtį ar labai staigiai stabdant, vaiko svoris padidėja daugiau nei trisdešimt kartų. Tokio smūgio metu išlaikyti vaiką, kad pastarasis neatsitrenktų į stiklą ar priekyje esančią sėdynę, yra praktiškai neįmanoma.
Dar didesnė klaida – pasodinti vaiką ant savęs ir prisegti tuo pačiu diržu. Tokiu atveju avarijos metu prispausite vaiką visu savo svoriu, kuris taip pat padidėja trisdešimt kartų. Pasekmės gali būti tragiškos. Autoplius.lt šį kartą gilinasi į tai, kaip teisingai vežti mažamečius vaikus, kad kelionės metu jie būtų saugūs.
Kaip vežti vaiką
Kadangi vaikas – ne tik svarbiausias jūsų turtas, tačiau ir labiausiai pažeidžiamas automobilio keleivis, jo kelionės vietą reikia parinkti ypač atsakingai. Naujagimis turėtų būti vežamas tik apsukus jį nugara į važiavimo kryptį. Taip yra dėl to, kad ką tik gimusio vaiko galvos svoris sudaro daugiau nei 30 proc. viso kūno svorio.
Tokiu atveju staigiai atsitrenkus į kliūtį vaiko galva (pakaušis) bus atremta į specialios kėdutės atlošą ir kaklas liks sveikas. Pagal dabar galiojančias Lietuvos kelių eismo taisykles taip kūdikis privalo būti vežamas iki tol, kol jo ūgis pasieks 105 cm.
Įprastais saugos diržais vaikas gali būti segamas tik tuomet, kai pasiekia 150 cm. ūgį. Jei keleivio ūgis mažesnis – yra labai didelė tikimybė, kad atsitrenkus į kliūtį saugos diržas tiesiog atsidurs ties pilvu ir vaikas išslys iš diržo. Taip pat skiriasi vaiko ir suaugusio žmogaus dubens kaulai. Dvylikos metų dar nesulaukusio žmogaus dubuo yra nesuaugęs į vieną kaulą, todėl saugos diržas neįsistato į reikalingas kūno vietas, kaip suaugusiajam. Dėl šios priežasties po stipresnio eismo įvykio vaikas gali būti net suluošintas.
Kaip teisingai pasirinkti kėdutę
Kokią kėdutę pasirinkti priklauso nuo to, kokio ūgio ir kiek sveria jūsų vaikas. Lietuvos kelių eismo taisyklėse yra nurodytos penkios automobilinių, vaikiškų kėdučių grupės, kurios paskirstytos pagal svorį:
1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau, kaip 10 kg;
2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau, kaip 13 kg;
3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg;
Taip pat yra gaminamos ir universalios kėdutės (I, II, III grupės), skirtos 9 – 36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti ir automobilio diržais. Būtent universalios kėdutės gali padėti tėvams sutaupyti laiko ir finansų, bei turėti universalų daiktą, kuris tarnaus keletą metų bei užtikrins vaiko saugumą.
Dar viena priemonė – specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Tačiau eismo saugumo specialistai pataria automobilines vaikų kėdutes naudoti kuo ilgiau. Jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių paprastas paaukštinimas neturi.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko saugumui įtakos turi ir rūbai. Galbūt daugumai skaitančiųjų bus naujiena, tačiau stori, žieminiai rūbai, sudarantys didelį tarpą tarp vaiko ir saugos diržų, gali tapti sužalojimų priežastimi. Ekspertai pataria, kad tarpas tarp vaiko ir saugos diržo neturėtų būti didesnis nei 1 centimetras.
Kaip teisingai pritvirtinti kėdutę
0 ir 0+ grupių kėdutės turėtų būti tvirtinamos nugara į važiavimo kryptį. Kėdutė įstatoma į ISOFIX tvirtinimus, arba kaip įmanoma stipriau pritvirtinama transporto priemonės saugos diržais (priklausomai nuo transporto priemonės metų). Vaikas kėdutėje maksimaliai įtvirtinamas vidiniais diržais. Įstatymai leidžia taip vaiko kėdutę tvirtinti ir priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau tokiu atveju oro pagalvė privalo būti išjungta. Oro pagalvės išsiskleidžia 250 km/h greičiu, o toks smūgis vaikui gali būti mirtinas. Vaiko kaukolė didesnė nei besivystančios smegenys, todėl didelis smūgis gali supurtyti kaukolėje esančias smegenis, taip sukeldamas mirtį ar visą gyvenimą juntamas pasekmes.
1 grupės kėdutės montuojamos veidu į važiavimo kryptį. Kėdutė prisegama saugos diržais, arba ISOFIX tvirtinimais. Vaikas tvirtinamas vidiniais diržais. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančias KET, jei vaikas važiuoja veidu į važiavimo kryptį – kėdutės priekinėje sėdynėje tvirtinti jau nebegalima.
2 ir 3 grupės svorio kategorijos vaikas tvirtinamas saugos staleliu. Pastarasis yra prisegamas automobilio diržu. Vaikui išaugus iš šios svorio grupės stalelis nebėra naudojamas, o vaikas jau gali būti prisegamas standartiniu transporto priemonės saugos diržu.
Na, o aukščiau minėtas paaukštinimas vietoje kėdutės gali būti naudojamas, kai vaiko svoris svyruoja nuo 23 iki 36 kg. Nesilaikant šio nustatyto svorio apribojimo atsiranda labai didelė tikimybė, kad vaikas išslys iš saugos diržo avarijos metu.
Tačiau ko gero esminis ir pats svarbiausias dalykas sodinant vaiką į specializuotą kėdutę – užtikrinti, kad vaiko galvos atrama, sauganti kaklą ir galvą, būtų tinkamame aukštyje. Tai padės išvengti ypač skaudžių traumų.
Kaip teisingai vežti gyvūnus
Nors mūsų brangiausias turtas yra vaikai, Autoplius.lt atkreipia dėmesį, kad nedaug kas žino, kaip teisingai vežti ir savo mylimus augintinius. Kelionių metu gyvūnai kartais gali būti neramūs ar stresuoti. Ypač, jei jie keliauja ne taip ir dažnai. O tai ne tik kels nerimą jiems, bet gali trukdyti ir vairuotojui. Tokiu atveju atsiranda papildoma ir nereikalinga eismo įvykio rizika. Ir jeigu suaugusius žmones ar vaikus saugo diržai bei vaikiškos kėdutės, tai gyvūnų saugumui užtikrinti taip pat yra priemonių. Tik taisyklėse jos taip stipriai nereglamentuotos.
Lietuvoje galiojančiose kelių eismo taisyklėse sakoma: „vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų, augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai, augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma“. O tai iš esmės reiškia, kad viskas priklauso nuo jūsų.
Sprendimo būdai
Vienas iš sprendimo būdų – specialus narvas automobilio bagažinėje. Tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse galima rasti specialių automobiliams pritaikytų narvų. Jie būna skirtingų dydžių, priklausomai nuo jūsų augintinio bei automobilio. Narvas įsitvirtina automobilio bagažinėje, o augintinis viduje galės jaustis stabiliai net ir staigiai stabdant.
Dar vienas būdas – specialios petnešos ir diržas. Gyvūnui galima nupirkti specialų diržą, kuris tvirtinamas prie petnešų. Pastarąsias diržas sujuosia per krūtinę. O šio specialaus diržo sagtis yra segama ten, kur įprastai segamas automobilio saugos diržas. Taip gyvūnas gali laisvai judėti po saloną ar dairytis pro langą, tačiau yra saugus, jei nutiktų eismo įvykis.
Gyvūnams vežti taip pat galima naudoti specialias transportavimo dėžes. Tai – dažniausiai žmonių naudojamas būdas, tačiau jis labiau tinkamas nedidelių veislių šunims ir katėms, ar kitiems mažiems gyvūnams. Transportuojant gyvūnus tokiose dėžėse būtina jas dėti ant galinių automobilio sėdynių ir prisegti saugos diržais tam, kad posūkiuose neslidinėtų. Į transportavimo dėžės, kaip ir į aukščiau minėto narvo vidų, reikėtų įdėti guolį ar kitokio tipo paminkštinimą, kad gyvūnui kelionė būtų kuo patogesnė.
Jokie kiti, savarankiškai sugalvoti šunų ar kitų gyvūnų transportavimo būdai neturėtų būti naudojami. Nei tarp kojų, nei ant kelių, nei ant sėdynės gyvūnui važiuoti nėra saugu. Jeigu norite
dažnai keliauti kartu su savo augintiniu, vertėtų naudoti vieną iš aukščiau aprašytų būdų, o savo gyvūną pradėti vežioti nuo mažo amžiaus, kad pastarasis prie kelionių įprastų ir jos keltų kuo mažiau streso. Jei leidžiatės į ilgesnę, kelias valandas trunkančią kelionę, nepamirškite sustoti ir leisti gyvūnui nusilengvinti bei atsigerti.
Pasirūpinkite savo mylimųjų saugumu. Juk jie – brangiausias mūsų turtas.