Šiandieninė vaikų maitinimo sistema yra pasenusi ir neužtikrina augančio vaiko organizmui būtinų maisto medžiagų, taip pat menkai atitinka sveikos mitybos principus ir taisykles – taip Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys ir medikė, Inovatyvios medicinos centro doktorantė Joana Tamkevičiūtė.
„Deja, turime pripažinti, kad Lietuvos vaikai, ypatingai darželiuose, praktiškai negauna vaisių ir daržovių, o su jomis ir jų sveikatai reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir kitų mikroelementų, kurie yra reikalingi augančiam organizmui. Konsultavomės su Kauno mamų klube veikiančia specialia iniciatyvine mamų ir tėvelių sudaryta grupe, kuri rūpinasi vaikų maitinimo gerinimo klausimais Kaune ir visoje Lietuvoje. Aktyvūs tėveliai patikrino 76 darželių meniu, iš kurių tik 20-yje valgiaraščių buvo paminėtos daržovės. Tačiau ir tarp tų rastų daržovių dažniausiai būdavo patiekiami konservuoti žirneliai ar konservuoti agurkai. Kitas dalykas, kuris buvo konstatuotas ištyrus valgiaraščius, – nėra sezoniškumo“, – sakė L. Balsys.
Medikė J. Tamkevičiūtė atkreipė dėmesį, jog vaikų sveikata vis prastėja, o to priežastys akivaizdžiai slypi jų mityboje, skelbiama pranešime spaudai.
„Praėjusiais metais medicininių tyrimų laboratorijose atlikus vaikų kraujo tyrimus nustatyta, kad mažamečius vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. jų nustatytas itin augančiam organizmui reikalingų mikroelementų kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Taip pat net kas penktam tirtam vaikui buvo sutrikusi skydliaukės funkcija, o kas dešimtam – nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Idealus bendrojo kraujo tyrimas jau tapo retenybe. Net 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas, kuris ypač svarbus kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Ne vienas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinio sudėtis ir energinė vertė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijų bei Lietuvos gyventojams rekomenduojamų maisto medžiagų ir energijos normų. Štai todėl turime tokią prastą ir tendencingai blogėjančią situaciją, susijusią su vaikų sveikata“, – sakė J. Tamkevičiūtė.
