Užsukti be reikalo bėgantį čiaupą, išjungti televizorių, kai užsiimi kita veikla, o šis veikia tiesiog dėl „fono“, plastiką atskirti nuo stiklo – atrodytų tokie nesudėtingi kasdieniai dalykai. Tačiau jie be galo svarbūs, kalbant apie aplinkosaugą. Kiekvienas iš mūsų galime sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – reikia tik pradėti keisti savo elgseną bei įpročius, tuo įsitikinę neseniai prasidėjusio, į mokyklinio amžiaus vaikus orientuoto, projekto „Nori išsaugoti paukščius – taupyk energiją“ iniciatoriai.
Kadaise žemę sukaustęs ledynmetis iš esmės pakeitė pasaulio augaliją ir gyvūniją. Šiandien vis dažniau girdime, kad mūsų klimatas šyla, kad tirpsta ledynai. Anot mokslininkų, pastarieji gamtos pokyčiai taip pat turi neigiamos įtakos florai ir faunai. Gyvajai gamtai, o ir pačiam žmogui, kyla rimta grėsmė išlikti. „Daugelis kažkodėl galvoja, kad jei ir gali kas nors sustabdyti globalių gamtos pasikeitimų pasekmes, tai nebent vyriausybės, specialios organizacijos, asociacijos, korporacijos. Tikrai ne. Padaryti kažką gero, naudingo ir esminio galime ir kiekvienas iš mūsų – reikia tik pradėti keisti savo kasdienį elgesį, atsisakyti kai kurių įpročių“, – pasakoja projektą „Nori išsaugoti paukščius – taupyk energiją“ vykdančios viešosios įstaigos „Lututės“ leidykla įkūrėjas gamtininkas, miškininkas, fotografas Romualdas Barauskas.
Projekto tikslinė auditorija – vaikai. Susitikimų su jais metu bus skaitomos smagios paskaitos apie paukščius, stengiamasi paaiškinti, kokią įtaką sparnuočiams gali turėti vienokie ar kitokie klimato pokyčiai. Paskaitos vaikams bus skaitomos 50-yje skirtingų Lietuvos vietų. Pasak R. Barausko, leidykla jau ne vienerius metus leidžia žurnalą vaikams „Lututė“, kuriame įtaigiais tekstais, piešiniais, nuotraukomis padeda mažiesiems pažinti gamtą, moko ją gerbti ir mylėti. „Esame įsteigę ir jaunųjų gamtininkų mokyklėlę-klubą „Lutučiukai“. Per visą Lietuvą jam priklauso keli tūkstančiai narių. Su projektu „Nori išsaugoti paukščius – taupyk energiją“ ketiname visus juos ir aplankyti“, – tvirtina pašnekovas. Jo teigimu, didesnį dėmesį ketinama skirti ne didiesiems miestams, bet šalies periferijai, kur mažiau informacijos, galimybių ją gauti.
Kodėl projektas orientuotas į vaikus? Anot R. Barausko, būtent tokia tikslinė auditorija pasirinkta sąmoningai. Juk būtent nuo jaunosios kartos priklauso visų mūsų ateitis. „Vaikams akivaizdžiais, įtaigiais ir paprastais pavyzdžiais būtina įskiepyti meilę ir pagarbą gamtai bei aplinkai, kurioje jie gyvena, išmokyti šia rūpintis ir saugoti, taip pat paaiškinti, kodėl viso to reikia. Tai pagrindinis projekto tikslas“, – pasakoja pašnekovas. Susitikimų metu taip pat bus papasakota, kodėl svarbu taupyti vandenį, elektrą, rūšiuoti šiukšles ir pan., ir kaip reikėtų teisingai visa tai daryti. R. Barausko teigimu, svarbu atminti, jog klimato kaita neigiamai veikia ne tik paukščius, bet ir žvėrelius, augalus. Klimatui keičiantis kai kurios augmenijos bei gyvūnijos rūšys gali išnykti visiškai, kitos pakeisti savo dabartinę augimo ir gyvenimo vietą.
Finansavimas projekto „Nori išsaugoti paukščius – taupyk energiją“ įgyvendinimui skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šis ir kiti aplinkosauginio švietimo projektai visoje šalyje įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Aplinkos ministerijos iniciatyva, kuri skatina pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Užs. nr. 1112
