„Tikrai girdime tuos signalus dėl projekto rizikų, taip pat dėl projekto atidėjimo. Šitie elementai tikrai girdimi ir mes keliame tuos pačius klausimus, kad tos rizikos ne visiškai buvo suvaldytos, kas yra ir pateikta viešai, kad šis projektas dabartinėmis sąlygomis nėra finansuotinas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Akivaizdu, kad per pastarąsias mažiau nei 100 dienų rinkoje neįvyko radikalių pokyčių. Jeigu šis projektas įgyvendinamas ne taip, kaip planuota, priežasčių turbūt reikėtų ieškoti ne mūsų Vyriausybės sprendimuose“, – pridūrė ministras.
Paklaustas, ar ministerija imsis projekto kontrolės, jis neatmetė, kad gali būti įkurta jo priežiūrai skirta komisija.
„Žiūrėsime toliau. Atviras klausimas lieka galbūt kurti projekto priežiūros komisiją“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Apie tai, kad Vyriausybė turėtų prižiūrėti pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projektą anksčiau yra teigęs ir prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas interviu BNS sakė, kad vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
