Kiekvienoje kompanijoje vadovai neišvengiamai susiduria su darbuotojais, kurie juos varo iš proto. Taip pat yra ir tokių kompanijų vadovų, kuriuos patys darbuotojai tiesiog norėtų imti ir prismaugti. Tačiau galiausiai viską apsvarsčius teigiami dalykai nusveria visus minusus ir darbuotojų kolektyvas tiesiog bando sugyventi.
Vis dėlto, kai kurie darbuotojai gali būti tokie erzinantys, kad galiausiai darbdaviai pradeda svarstyti, kodėl apskritai reikėjo juos priimti į darbą. Neretai vadovai į tokius darbuotojus yra linkę žiūrėti pro pirštus, kol šie tinkamai atlieka jiems pavestas užduotis. Tačiau yra tokių darbuotojų, kurie tiesiog negali nustoti sukelti daugiau problemų nei jų išsprendžia.
Štai keli darbuotojų tipai, kurie kompanijų vadovus tiesiog varo iš proto.
Darbuotojai, kurie laiko save pernelyg svarbiais. Kiekvieną kartą, kuomet jums reikia, kad darbuotojas ką nors padarytų, jis pirmiau pasitikrins savo darbotvarkę ir atsakys jums, kad šiuo metu yra labai užimtas ir negali atlikti užduoties.
Nuolat viską neigiantys darbuotojai. Kai kurie darbuotojai nuolat ginčijasi dėl to, kodėl kai kurie darbai nėra daromi ar neturėtų būti daromi tam tikru būdu. Jie visuomet turi priežasčių pasiskųsti dėl to, kad kas nors yra atliekama blogai, tačiau geresnių pasiūlymų patys niekada nepateikia. Tokio tipo darbuotojai nuolat ieško progų sukelti problemų ar ginčytis dėl niekų.
Darbuotojai, nesugebantys tinkamai atlikti pavestų užduočių. Prieš svarbius kompanijos susitikimus vadovai vienam iš darbuotojų paskiria užduotį paruošti tam tikrą medžiagą, kuri bus pristatoma kompanijos klientams ar potencialiems investuotojams. Tačiau ne visi darbuotojai sugeba susidoroti su tokia užduotimi, pateikdami netvarkingą ar ne visą informaciją. Viskas, ką jie vėliau gali padaryti, tai tik atsiprašyti.
„Patikimi darbuotojai“. Vadovams kartais kelia šiurpą, kai mažai žinomi darbuotojai jiems pasako „pasitikėkite manimi“. Tačiau, jei vadovas iš tiesų jais pasitiki, tuomet jiems nereikia to nuolat kartoti. Jei vadovas nepasitiki tam tikrais darbuotojais, jie tai turi įrodyti darbais, o ne vien tik šia banalia fraze.
Visažiniai darbuotojai. Žmonės, kurie mano žinantys viską, labai erzina tuos, kurie iš tiesų viską žino. Tačiau geriausi kompanijų vadovai žino, kad uždavinėti klausimus yra kur kas geriau, nei žinoti visus atsakymus. Taigi tokie darbuotojai, kurie elgiasi taip, lyg žinotų atsakymus į visus pasaulio klausimus, iš tiesų demonstruoja savo nežinojimą ir prarandą vadovų pasitikėjimą.
Užsispyrėliai. Kai kurie darbuotojai yra labai nepalenkiami ir, kuomet viskas vyksta ne taip, kaip jie yra įpratę, tuomet jiems atrodo, kad pasaulis slysta jiems iš po kojų. Tuomet dirbti su jais gali tapti labai sudėtinga ir vadovai neretai atsisako tokių darbuotojų.
Palaikymo reikalaujantys darbuotojai. Atėjus dirbti į naują darbovietę visiems iš pradžių reikia laiko įsivažiuoti, tačiau kai kuriems asmenims prabėgus tam tikram laikui vis dar reikia tiksliai pasakyti, ką ir kaip reikia padaryti, patikrinti kiekvieną smulkmeną.
Obstrukcionistai. Šiuos darbuotojus yra labai lengvai pastebėti kompanijos susitikimuose. Jie visuomet turi žinoti, kodėl kompanija turi vykdyti savo veiklą vienu ar kitu būdu.
Nuolatiniai pagalbininkai. Kiekvienoje kompanijoje yra darbuotojų, kurie turi dalyvauti bet kokioje kompanijos veikloje. Jie nuolat yra pasirengę prisidėti prie bet kokios užduoties. Jie nori padėti visiems ir visur. Jie daro viską, tačiau realiai nedirba nieko. Galiausiai vadovai pastebi, kad tai tik pramoga, noras pasirodyti svarbiu ar tiesiog pasilinksminti nieko nedarant.
Principingi darbuotojai. Kompanijose yra ir tokių darbuotojų, kurie nuolat griežtai laikosi savo principų. Jie skundžiasi tuo, kad jų kolega, o ne jie patys, visuomet gauna geriausius įvertinimus ir premijas. Tačiau tai jie daro vien tik iš principo. Kompanijų vadovai tokius darbuotojus vertina kaip asmenis, kurie jaučiasi verti kažko, ko neužsitarnavo.
