„Konfliktas tarp įtakingiausių Rusijos vyrų į karą peraugo 2003 metų spalį. Prezidentas Vladimiras Putinas neteko kantrybės“ – tokia įžanga žurnalistas Martinas Sixsmithas pradeda savo knygą „Putino nafta“, kurioje visų pasaulį sukrėtusios istorijos liudininkų lūpomis jis atkuria konflikto tarp Michailo Chodorkovskio ir Vladimiro Putino priežastis. „Ekonomika.lt“ pirmieji viešina dar tik pasirodysiančios knygos ištrauką.
Jis pasiuntė specialųjį ginkluotą padalinį vieno Sibiro oro uosto take sulaikyti Michailo Chodorkovskio lėktuvo – panaudojus jėgą, jei prireiktų. Per kelias valandas turtingiausias Rusijos žmogus buvo grąžintas į Maskvą, surakintas antrankiais, su juodu brezentiniu maišu ant galvos. Putinas turėjo politinę galią, o Chodorkovskio rankose buvo Rusijos ekonomika ir svarbiausi naftos išteklių plotai. Putinas norėjo atgauti savo naftą; Chodorkovskis norėjo būti prezidentas.
***
Šalo, artinosi pūga, tačiau mersedeso keleivius gaubė maloni šiluma: Michailas Chodorkovskis atsipalaidavęs nugrimzdo į šiltą sėdynę, užsimerkė. Greitkeliu važiuojančio automobilio garsas migdė, liūliavo. Pastaruosius šešis mėnesius jo galva buvo užimta galybe sandorių ir rizikingų sumanymų, kuriuos bandė įgyvendinti; diena iš dienos – susirinkimai, derybos, nesėkmės, laimėjimai. Dabar sėkmė atrodė taip arti, kad juto ją tarsi druską ant lūpų.
Turtas Chodorkovskiui jau nebekeldavo ekstazės, o štai valdžia – svaigino, ir šis sandoris žadėjo jam valdžios su kaupu. Užliūliuotas jaukios automobilio šilumos jis galėjo svajoti, kaip pasinaudos ta valdžia, kūrė planus sau ir Rusijai. Vizija įkvėpė, net degino, tačiau įvykiai vis dar galėjo pasisukti netinkama linkme.
Kišenėje jis turėjo laišką, – netgi ne laišką, o faksogramą, – kuris galėjo nulemti jo likimą. Jo advokatai šį laišką gavo vakar – du puslapius teksto išblukusiomis raidėmis su šalies prokuratūros antspaudu: „Michailas Borisovičius Chodorkovskis kviečiamas atvykti į nurodytą vietą nurodytu laiku į apklausą dėl įtariamų „Jukos“ naftos bendrovės mokesčių įstatymų pažeidimų...“
Dokumentą pasirašė Rusijos generalinis prokuroras Vladimiras Vasiljevičius Ustinovas, tačiau Chodorkovskis suprato, kas už to slypi. Jis buvo įspėtas mažiau nei prieš parą esąs kviečiamas į Maskvą. Putinas su juo žaidė.
***
To vakaro drama virto visa naikinančiu konfliktu dviejų galingų vyrų, kurie regėjo skirtingą savo šalies ateitį. Ji tapo savotiška Rusijos politinio folkloro dalimi, tačiau tai, kas tiksliai nutiko Sibiro sniegynuose, tebegaubia paslaptis. Tolesnis pasakojimas paremtas keleto žmonių, dalyvavusių šiuose įvykiuose, liudijimais.
***
Lėktuve jis paprašė alaus ir įsitaisė lėktuvo priekyje įrengtame asmeniniame salone. Jis bijojo skraidyti, visuomet bijojo, tačiau kabina skendėjo švelnioje šviesoje, o iš garso kolonėlių sklido lengvas Mozarto divertismentas.
Chodorkovskis giliai įkvėpė ir pamėgino atsipalaiduoti. Aplink žemą stalelį buvo sustatyti platūs krėslai, aptraukti rusvai gelsva oda; ant stalelio gulėjo kelionės planas. Šį vakarą Nižnij Novgorode jis pietavo su buvusiu Rusijos ministru pirmininku. Rytoj Irkutske jis apsilankys regioniniame „Jukos“ biure, dalyvaus naujojo Politikos ir sociologijos instituto atidarymo ceremonijoje ir skaitys pranešimą „Valstybės valdžia, verslas ir visuomenė“ apie didelių pinigų ir politinės valdžios sąsajas. Vėliau leisis gilyn į Sibirą, susitiks su Evenkų autonominės apygardos gubernatoriumi ir apvažiuos naujus naftos telkinius, kuriuos jie įsigis, vos bus užbaigtas „Jukos“ ir „Sibneft“ susijungimo sandoris...
Ši mintis kitomis aplinkybėmis būtų suteikusi Chodorkovskiui pasitenkinimą: „Sibneft“ telkiniai buvo tarsi paskutinė dėlionės detalė. Naujasis konglomeratas taptų didžiausias Rusijoje ir antras ar trečias pagal dydį pasaulyje. Turint tokį laimikį amerikiečiai jam neatsuktų nugaros. Jis įtrauktų juos į strateginę partnerystę, o įmonės Vakarų partneriai apsaugotų ją nuo Kremliaus nagų – apsaugotų jį patį nuo Kremliaus. Bet štai problema: panašu, kad Kremlius mina jam ant kulnų...
***
Lėktuvas išriedėjo į kilimo taką, varikliai riaumojo vis garsiau. Paskutinius Chodorkovskio žodžius užgožė Piotro balsas per garsiakalbį.
– Atleiskite, vyručiai, valdymo centras ką tik uždraudė mums kilti. Kažkokios techninės problemos. Turime apsisukti.
***
Piotras nuėjo ir iš kabinos bandė skambinti į valdymo centrą, bet netrukus grįžo taip ir negavęs jokio paaiškinimo. Slinko valandos. Pūgos dar nebuvo, kiti lėktuvai kilo vienas po kito, bet jiems skrydžių valdymo centras skristi neleido.
***
Vos lėktuvas pakilo, Chodorkovskis paprašė palikti jį vieną, bet niekaip negalėjo atsipalaiduoti. Per penkias skrydžio į Sibirą valandas jis mėgino užmigti, bet veltui. Mintimis nugrimzdo į pastarųjų metų prisiminimus ir mėgino suvokti, kas privertė Putiną taip negailestingai jį pulti.
Prisiminė susitikimą Kremliuje: tuomet jis viešai apkaltino prezidentą atlaidumu korupcijai ir pagalba seniems bičiuliams kraunant turtus. Žvelgdamas į praeitį jis suprato nužengęs per toli, bet tuomet negalėjo nuslėpti savo pasipiktinimo ir įtūžio. Mintyse perkratė susiliejimo su „Sibneft“ detales, vėlesnes derybas su amerikiečiais ir suprato – Putiną abu šie dalykai gąsdino.
Jis nusijuokė prisimindamas, kokią sumaištį sukėlė, kai užsiminė apie savo prezidentines ambicijas, ir kaip įtūžo Kremlius dėl jo sprendimo finansuoti opozicines šalies parlamento partijas. Akivaizdu, įsiutino liūtą ir dabar tenka taikstytis su šio veiksmo padariniais. Jis daug kuo rizikuoja, bet tegu bus prakeiktas, jeigu nusileis.
***
Nusileidimas buvo kietas, nes Piotras bandė išvengti slydimo nusileidimo taku, nuo kurio buvo nuvalytas sniegas. Dėl įjungto variklių reverso lėktuvo greitis sulėtėjo iki pėsčiojo. Iš ryto tamsos išniro specialusis automobilis, kuris nulydėjo juos į lėktuvų riedėjimo taką.
Michailas Chodorkovskis nusišypsojo, kai Piotras pradėjo savo įprastą monologą per garsiakalbį apie išsvajotus karštus pusryčius, kurį kartkartėmis pertraukdavo padrikais komentarais apie oro uosto personalo kvailumą – jie nukreipė juos į aikštelę, esančią pačiame oro uosto gale.
– Prireiks amžinybės, kol jie ten nuvažiuos. Verčiau per tą laiką būtume pamankštinę kojas. Kava ir dešrelės visai atauš...
Lėktuvas pamažu budo nuo įprasto šurmulio salone, ir Chodorkovskis pasirąžė prieš pakildamas iš vietos, kai staiga garsiakalbis spragtelėjo ir trakštelėjo. Šįkart Piotras nesijuokė.
– Velnias, tik pažvelkite, kas ten prie kairiojo borto? Kas per velniava? Ir priešais... ir prie dešiniojo borto...
Chodorkovskis pakėlė žaliuzes ir pamatė juos. Vidaus reikalų ministerijos automobiliai apsupo lėktuvą, o kariai juodomis uniformomis, ginkluoti automatiniais ginklais, skubėjo užimti nurodytų pozicijų. Tai buvo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST), buvusio saugumo komiteto, specialiosios paskirties „Alfa“ grupės kariai. Chodorkovskis keikė save už naivumą. Nižnij Novgorode nuosprendis buvo atidėtas trumpam – dviem valandoms, kad FST pajėgos spėtų nusigauti iki čia!
FAKTAI:
M. Sixsmitho knygą „Putino nafta“ balandžio pradžioje rengiasi išleisti leidykla „Baltos lankos“.
2003 m. liepą buvo suimtas M. Chodorkovskio asistentas ir padėjėjas Platonas Lebedevas.
2003 m. M. Chodorkovskio konfliktas su V. Putinu pasiekė aukščiausią tašką – verslininkas buvo suimtas.
2005 m. M. Chodorkovskis teismo buvo pripažintas kaltu dėl tariamų machinacijų su mokesčiais bendrovėje „Jukos“ ir nuteistas devyneriems metams kalėjimo.
2008 m. verslininko sukurta bendrovė iškėlė 50 mlrd. JAV dolerių ieškinį Rusijos valstybei – tiek buvo įvertinti prarasti „Jukos“ turtai.
Martinas SIXMITHAS
