Skolintis priverstos „Sodros" vasario mėnesio išmokos buvo 245,5 milijono litų didesnės nei pajamos, tačiau net garsiems šalies milijonieriams priklausančios bendrovės laiku nesumoka už savo darbuotojus socialinio draudimo įmokų.
Milijonieriaus Visvaldo Matijošaičio įmonės – bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba„ bei „Vičiūnai ir partneriai“ skolingos „Sodrai„ – 841,1 tūkst. litų ir 269,9 tūkst. litų. Nors Vičiūnų įmonių grupė, kuriai priklauso ir šios bendrovės, per metus turi 1 milijardo litų apyvartą. Tiesa, ne visos šios įmonės yra Lietuvoje, tačiau, turint tokią didžiulę apyvartą, ar nevertėtų pirmiausiai pilietiškai atsiskaityti su “Sodra“? Juolab kai šis gigantas pats priverstas skolintis, kad išmokėtų žmonėms pensijas bei socialines išmokas.
Kaune – šeimininkas, o Plungėje – ne?
V.Matijošaitis, su savo bendraminčiais įkūręs koaliciją „Vieningas Kaunas„ pateko į naująją Kauno miesto savivaldybės tarybą ir gali tapti laikinosios sostinės meru. „Vieningas Kaunas“ žada ypatingą dėmesį skirti socialinėms grupėms bei akcentuoja atsakomybę ne tik už savo žodžius, bet ir už veiksmus. Vičiūnų įmonių grupės vadovas ne kartą yra pabrėžęs, jog miestui reikia šeimininkiškos rankos ir reikia dirbti galvojant apie žmones. Tačiau Kauno miesto biudžetas yra daug mažesnis už Vičiūnų įmonių grupės biudžetą. Miesto 2011 metų planuojamos biudžeto pajamos – tik 621 mln. litų. Jei turint didesnį biudžetą nei miestas, vis vien nepavyksta atsiskaityti su “Sodra", tai ar pavyks tapti tikru Kauno šeimininku?
V.Matijošaitis, paklaustas, kas atsitiko, jog net milijonieriai įsiskolina „Sodrai„, tik nusijuokė ir paaiškino: „Savaitės pradžioje visas skolas išlyginsime. Per pusantrų metų pirmą kartą toks dalykas atsitiko. Turime padengti paskolą. „Sodra“ mums prieš Naujuosius metus net atveždavo saldainių, kad tvarkingai įmokas mokame."
Kolegos apie mokesčius
Koalicija „Vieningas Kaunas" žada Kauno miesto savivaldybės taryboje kurti valdančiųjų bloką su socialdemokratais, liberalcentristais ir dar keliomis partijomis. Ką apie mokesčių nemokėjimą mano miesto tarybos socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Labanauskas, jei klausime nebus paminėta konkreti pavardė?
G.Labanauskas atsako:
– Aš į bet kokį mokesčių nemokėjimą žiūriu neigiamai. Nesvarbu, kas nemoka. Jei nemokėsime mokesčių, neturėsime valstybės. Nenori šitai valstybei mokėti, mokėsi svetimai. Tie mokesčiai turi būti tikslūs ir be jokių išimčių. Tai sugalvota ne dabar, o prieš šimtus metų.
O ką mano liberalcentristas, buvęs Kauno meras, milijonierius Arvydas Garbaravičius, jei irgi nebus paminėtos konkrečios pavardės ar įmonės?
A.Garbaravičius atsako:
– Girdėjau tokių atvejų, bet tada, kai dar buvau versle. Tokiu atveju, kai įmonė “Sodrai" nemoka, baudžia valstybė. Patenki į juoduosius sąrašus, Mokesčių inspekcija į tave atsigręžia, gali sąskaitas areštuoti. Apskritai tai rodo, kad įmonei gali būti paskutinioji ar arti paskutiniosios. Kad kažkas yra ne taip, nėra rezervų.
„Pajudinčiau – vėją pakeltų"
„Sodros„ direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė pripažino, kad kelios V.Matijošaičio įmonės yra „Sodros“ “judinamos".
„Bet patiems milijonieriams juk nepasakysi – tu susimokėk. Pajudinčiau – tokį vėją pakeltų, kad pati būčiau nupūsta, – pajuokavo Č.Zabulėnienė. – Savaime suprantama, įmokų nemokėjimą vertinu labai neigiamai, nes „Sodrai„ pinigų trūksta. Bet taisyklės visiems vienodos. Ir milijonieriams, ir paprastiems žmonėms. Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos reikia sumokėti įmokas bent už samdomus žmones. Jei nesumoka, dar 5 dienas tikslinamės, o tada per 7 dienas jau turime imtis tam tikrų veiksmų. Atliekame debito pavedimus iš įmonių sąskaitų. Jei per 7 dienas mūsų inkasiniai pavedimai netenkinami, “Sodros“ teritorinis skyrius siunčia raginimus. Jei ir paraginus nemoka, prasideda turto areštai, turto įkeitimai hipotekoje. Mes iniciatoriai nelabai norime būti, bet mums pinigų reikia. Pastebime, kad kartais verslininkai gudrauja. Prieš įmonių bankrotus padidina darbuotojams algas, bet „Sodrai„ nemoka. Jie algas priskaičiuoja, o mes užskaitome tų darbuotojų stažus, draudžiamąsias pajamas, įsiveliame į ilgalaikes, pinigais nepadengtas istorijas.“
Kita vertus, Č.Zabulėnienė pripažino, jog daugelį įmonių paveikė ekonominė krizė. Įmonės vienos kitoms įsiskolinusios, todėl „Sodra", anot Č.Zabulėnienės, stengiasi elgtis jautriai.
Romas Lazutka, profesorius, socialinių mokslų daktaras:
Blogai vertinu, kai įmonės socialinio draudimo įmokų nemoka. Klausimas – kodėl nemoka. „Sodra„ juk jas gaudo. Matyt, įmonės neturi pinigų savo sąskaitose. „Sodra“ ilgainiui skolas išsireikalauja arba įmonės bankrutuoja. Sunku įvardyti nemokėjimo priežastis, nematant įmonių vidinės apyvartos, finansų. Jei nemoka, tai gal jau praradę turtus. Įmonių grupėse veikiančios įmonės veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Vienos įmonės gali bankrutuoti, o kitos – turėti pelno, bet neprisiimti kitos įmonės finansinių įsipareigojimų. „Sodra„ stebi, kad nebūtų įsteigta nauja įmonė ir jai nebūtų perduotas turtas, o senajai įmonei, jau neturinčiai turto, iškelta bankroto byla. „Sodra“ turi stebėti, kad niekas nespėtų taip “pasireguliuoti„. Reikėtų, kad valstybė būtų tvirtesnė ir su tokiais reiškiniais kovotų. Kita vertus, visi biurokratų nemėgsta, visi juos vanoja, kad mokesčius renka.Turtingos įmonės gali pasisamdyti gerų teisininkų ir išsisukti, o valstybė negali tokių teisininkų pasisamdyti. Valstybė silpna, todėl negali sutvarkyti mokesčių sistemos. Tik bobutės rimtų teisininkų nepasisamdys, kad apsigintų, todėl jas lengviausia prispausti. Kol turtingieji dels „Sodrai“ mokėti, “Sodra" visada bus deficitinė.
Olava STRIKULIENĖ
