Pagrindiniai pasaulio ekonomikos rodikliai silpnėja signalizuodami globalų ekonomikos lėtėjimą. Pasaulio pramonės aktyvumo indeksas (PMI) birželį toliau krito iki 52,0 nuo 53,0 gegužę pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2009 metų birželio. Nerimą kelia infliacija, naftos kainų didėjimo rizika bei Graikijos skolų krizė, tačiau yra pagrindo tikėti, kad dabar pasaulis geba greičiau atsitiesti po naujų sukrėtimų. Tai rodo ir greitesnis nei tikėtasi Japonijos atsigavimas po žemės drebėjimo bei kiti stabilizavimosi ženklai. Vis dėlto, industrinių ekonomikų atsigavimo tendencijos išliks gana trapios.
„Danske bankas“ prognozuoja, kad pagrindiniai ekonomikos rodikliai JAV ir Europoje turėtų silpnėti. Pastarųjų mėnesių JAV ekonominių rodiklių raida pasižymėjo nestabilumu. JAV gamybos aktyvumo indeksas (ISM) birželį netikėtai padidėjo, tačiau tik labai nežymiai nuo 53,5 gegužę iki 55,3 birželį. Taip pat tik nežymiai padaugėjo naujų užsakymų nuo 51,0 iki 51,6, tad anksti sakyti, kad JAV pramonės aktyvumo indeksas (PMI) jau pasiekė dugną. Augimo sulėtėjimo rizika ir toliau išlieka. Kokiu mastu ekonomika lėtės priklauso nuo JAV darbo rinkos atsigavimo, Pietų Europos skolų krizės pasekmių bei pačios JAV fiskalinių problemų masto.
Euro zonos šalių ekonomikos nukentėjo mažiau nuo neigiamo išorinių veiksnių poveikio nei JAV. Tačiau augimas lėtės ir šiame regione - dėl aukštų vartojimo prekių kainų, lėtesnio Kinijos augimo ir žemės drebėjimo Japonijoje padarinių. Eurozonoje pramonės aktyvumo indeksas (PMI) birželį vis dar krito labai ženkliai ir naujų užsakymų kiekis pirmą kartą nuo 2009 m. liepos nukrito žemiau 50 ribos. Pagrindinė rizika – Graikijos ir viso pietų regiono skolų problemos. Šios šalys privalės įgyvendinti ribojančią fiskalinę politiką, o tai neigiamai veiks jų ir visos eurozonos BVP augimo tendencijas nepaisant stiprių Vokietijos rodiklių.
Danske bankas ir toliau tikisi tvaraus besivystančių rinkų augimo ateinančiais metais, nes vystymosi potencialas vis dar yra didelis. Didėjanti paklausa besivystančiose rinkose yra didžiulė varomoji jėga visai pasaulio ekonomikai. Kinijos pramonės aktyvumo indeksas (PMI) netrukus turėtų pradėti kilti. Tikėtina, kad vasaros pabaigoje Kinijos gamybos indeksas pasiekęs dugną stabilizuosis atsispyręs aukštoms naftos kainoms ir sulėtėjusiai prekybai. Tai leidžia tikėtis, kad ekonomika susiduria tik su laikinais sunkumais ir turėtų atsigauti šių metų pabaigoje vertinant sparčiai augančių ekonomikų indėlį į pasaulio ekonomikos krepšelį.
Situacija Kinijoje šiek tiek sudėtingesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio vertinant didesnį nei prognozuotą Kinijos BVP augimą bei pramonės augimą antrą šių metų ketvirtį. Pagrindinė rizika dėl infliacjos išlieka, tačiau tikimasi, kad dabartinis ekonomikos sulėtėjimas sumažins infliacijos spaudimą ir ekonomika stabilizuosis. Optimistiniu scenarijumi infliacija pradės lėtėti nuo rugpjūčio ir liepą palūkanų normų didinimas bus paskutinis šiais metais. Vis dėlto šiandien rizika, kad Kinijos Liaudies bankas bus priverstas tęsti pinigų griežtinimo politiką, išlieka.
Baltijos šalių ekonomikų atsigavimas įgauna pagreitį. Nors augimas tapo labiau subalansuotas ir nulemtas vidaus paklausos veiksnio, augimo varikliu ir toliau turėtų išlikti eksportas. Tačiau šiandien vargu ar galime kalbėti apie Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip vieningą regioną. Naujausi Latvijos ekonominiai duomenys rodo, kad Latvijos atsigavimas vis dar išlieka trapus. Vykdoma ribojanti fiskalinė politika slopina vidaus paklausos augimo tendencijas. Kita vertus, tai yra neišvengiama būtinybė Latvijos ekonomikai norint užtikrinti stabilią makroekonominę aplinką ir sugrąžinti investuotojų pasitikėjimą šia rinka. Lietuvos ir Estijos ekonomikos ir toliau demonstruoja įspūdingus augimo tempus. Pagrindinis veiksnys, galintis lemti reikšmingą ekonomikos sulėtėjimą šiais metais būtų augimo lėtėjimas Šiaurės Europos regione, Vokietijoje bei Rusijoje, tačiau tokia rizika šiose rinkose yra gana ribota.
Naivu būtų tikėtis, kad pokyčiai globalioje aplinkoje nepaveiks Baltijos ekonomikų. Vidutiniu laikotarpiu augimas lėtės tiek Lietuvoje, tiek ir Estijoje. Tai lems augsiančios palūkanos, poreikis įgyvendinti ribojančią fiskalinę politiką bei išorinės paklausos lėtėjimas.
Violeta Klyvienė
Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
