Didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Kylančias infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai – globalus maisto ir naftos kainų kilimas. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalių ekonomikose yra didesnė nei euro zonoje.
Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje santykinai didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai. Kita vertus, įvairūs tyrimai rodo ir tai, kad neretai tiek mažmeniniai tinklai, tiek ir gamintojai yra linkę didinti savo antkainius, ir taip kompensuoti sumažėjusio vartojimo nuostolius, susidariusius krizės metu.
Šiai dienai yra aiški rizika, kad Lietuvoje vartojimo kainos gali didėti ir sparčiau nei mes prognozavome. Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa didina pasaulines naftos kainas. Nors ši situacija vertintina kaip trumpalaikė, tačiau neapibrėžtumas ir rizika išlieka vis dar didelė. Maisto produktų kainų augimas jau gali būti vertinamas kaip ilgo laikotarpio šokas. Be to, šio veiksnio įtaka atskiroms ekonomikoms pasireiškia su tam tikru vėlavimu, o tai reiškia, kad maisto produktai gali brangti ir toliau.
Sparčiai kylanti vadinamoji kaštų infliacija yra neigiamas veiksnys, galintis apslopinti vartojimo atsigavimo tendencijas. Tačiau kol kas infliacijos raida atitinka mūsų bazinį prognozių scenarijų, šiems metams mes prognozuojame apie 3,2 – 3,4 proc. metinę vidutinę VKI infliaciją.
Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
