Sekmadienį vyko rinkimai į Latvijos parlamentą. Remiantis išankstiniais rezultatais rinkimus laimėjo rusiškai mažumai atstovaujantis Santarvės centras, gavęs 31 mandatą iš 100 galimų Latvijos parlamente. Antrą ir trečią vietas laimėjo buvusio prezidento Valdžio Zatlerio reformų partija (22 mandatai) ir premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinysis blokas „Vienybė" ( 20 mandatų). Akivaizdu, kad reikės formuoti koaliciją. Viena iš galimų alternatyvų – šių trijų laimėjusių partijų plataus pobūdžio koalicija. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad V. Zatlerio ir premjero V. Dombrovskio partijos kartu su nacionalistų bloku paliks „laimėtojus“ užribyje. Taigi, kyla klausimų, kokia bus galutinė koalicija ir ar ji užtikrins pradėtų ekonomikos reformų tąsą.
Reformų partijos ir „Vienybės“ bloko atstovai yra iš esmės sutarę tęsti pradėtas reformas ir siekti, kad Latvijos biudžeto deficitas 2012 m. sudarytų ne daugiau, kaip 2,5 proc. BVP. Tai leistų Latvijai siekti narystės euro zonoje 2014 m. Tačiau Santarvės centras deklaruoja norus įgyvendinti „socialiai orientuotą politiką“, tai yra didinti socialines išmokas ir deficitą bei peržiūrėti Latvijos susitarimą su tarptautiniais skolininkais. Tokios nuostatos šiandieniniame besitęsiančių Euro zonos skolų kontekste galėtų lemti naują Latvijos ekonomikos suirutę. Geras ženklas tai, kad be kitų rinkimuose pirmavusių partijų paramos įgyvendinti šias nuostatas vargu ar bus įmanoma.
Latvijai šiandien ypatingai svarbu įgyvendinti vykdytos ekonominės politikos tęstinumą. Bet kokios abejonės dėl naujos koalicinės vyriausybės įsipareigojimų tęsti deficitą mažinančią politiką ir vėl galėtų lemti palūkanų normų didėjimą bei diskusijas dėl nacionalinės valiutos ateities (įtampa Latvijos finansų rinkose sustiprėjo 2009 m. vasarą iškilus diskusijoms dėl sutarties sąlygų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos komisija pakeitimo galimybių). O nauja suirutė, ypač blogėjant pasaulio ekonominiam klimatui, be abejonės, apsunkintų Latvijos ekonomikos atsigavimo tendencijas.
