Iš esmės nieko neveikdami bedarbiai už nieką gauna pinigų arba kitokios naudos. Tačiau pasigirsta siūlymų, kad taip veltui dalyti pinigų nereikėtų. Bedarbius už minimumą turėtų įdarbinti valstybės institucijos ar savivaldybės.
Darbdaviai tokią idėją palaiko, tačiau darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos kritikuoja. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad privalomai galėtų būti įdarbinta bent dalis bedarbių.
Privalomas darbas už minimalią algą
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 160 tūkst. bedarbių, iš kurių pusė gauna nedarbo išmokas. Jos gali būti mokamos iki devynių mėnesių. Dabar vidutinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė yra 5,8 mėnesio, o vidutinė išmoka – 580 eurų.
Bedarbiai remiami ir kitais būdais. Pavyzdžiui, už jiems apmokami įvairūs mokymai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, neturėdami pakankamai pinigų jie gali gauti ir kompensaciją už būsto šildymą ar pan.
Praėjusią savaitę Trišalėje taryboje diskutuota, ar tokios tvarkos nereikėtų keisti.
Darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovai svarstė klausimą dėl darbo garantijos arba darbo vietos sukūrimą naudojant lėšas, kurios dabar skiriamos išmokoms ir subsidijoms.
Ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris taip pat yra premjerės patarėjas ir konservatorių kandidatas į Seimą, siūlė iš esmės atsisakyti bent dalies išmokų bedarbiams.
Užuot mokėjus už „sėdėjimą ant pečiaus“, valstybės institucijos ir savivaldybės turėtų juos įdarbinti į naujai sukurtas vietas už minimalią algą.
Pasak ekonomisto, nauji darbai galėtų būti sukurti tokiose srityse, kaip pagalba senoliams, žalioji transformacija, aplinkos priežiūra, menai, gynyba.
R. Kuodžio teigimu, „pašalpos“ bedarbiui neatliepia tokių svarbių žmogui poreikių, kaip orumas, savirealizacija, gyvenimo disciplina, socializacija.
Be to, dėl didesnio gyventojų užimtumo mažėja socialinių negerovių šeimoje ir visuomenėje. Tokių, kaip nusikalstamumas, smurtas šeimoje, alkoholio ir narkotikų vartojimas ir kt.
Darbdavių organizacijų atstovai iš esmės pritarė tokiam ekonomisto pasiūlymui, tačiau profesinių sąjungų atstovai jė kritikavo.
Išmoka mokama iš nedarbo draudimo įmokų
Bene aštriausiai R. Kuodį kritikavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, kuri yra kandidatė į Seimą nuo socialdemokratų.
„Su panieka pažemindamas visus neturinčius darbo darbuotojus jis pristatė siūlymą, kaip juos priversti dirbti valstybės pasiūlytus darbus už minimalų darbo užmokestį.
Būtų suprantama, jei kalba eitų apie tuos bedarbius, kurie nori susirasti darbą, bet negali rasti dėl darbo rinkos nepakankamos pasiūlos. Tačiau jis kalba apie visus bedarbius, vadindamas juos tinginiais ir alkoholikais, gaunančiais pašalpas“, – komentavo pirmininkė.
Ji priminė, kad nedarbo išmoka yra ne pašalpa. Tai – draudimas už kurį mes mokame dirbdami, kad netekę darbo turėtumėme pajamų tam tikram laikui, kol ieškosime kito darbo.
„Tą laiką darbuotojai taip pat išnaudoja kvalifikacijos tobulinimui arba perkvalifikavimui. O profesorius siūlo šį įrankį iš žmonių atimti ir priversti bedarbius imtis pasiūlyto darbo už minimalią algą, antraip jie neteks ir išmokų, ir garantijų“, – stebėjosi I. Ruginienė.
Ji sutiko, kad visos idėjos yra svarstytinos. Demokratinėje santvarkoje turi būti išklausomos visos pusės, ieškoma visiems tinkamiausio sprendimo neniekinant kurios nors gyventojų grupės.
Taikytų tik ilgalaikiams bedarbiams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios kvietimu Trišalėje taryboje pasisakė R. Kuodis, komentuodama jo idėją pabrėžė, kad ją įgyvendinus nedarbo draudimas ir draudimo išmokos liktų, nepriklausomai ar būtų darbo garantija ar ne.
„Darbo garantija turėtų būti nutaikyta į ilgalaikius bedarbius (tokių yra apie 30 tūkst., red. past.), t.y. asmenis, kuriems darbo nepavyksta rasti privačiame sektoriuje.
Žmonės dirbdami draudžiasi, moka įmoka ir jo netekus, iki kol randa kitą darbą, turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką“, – aiškino ministerija.
Pasak jos, nors pasitaiko piktnaudžiavimų, bet bendrai sistema veikia, nes drausti asmenys vidutiniškai darbą susiranda greičiau nei per 5 mėn., t. y. nepasibaigus maksimaliam 9 mėn. nedarbo draudimo išmokos terminui.
„Didesnė problema yra su asmenimis, kurie nedirba jau ilgai (metus ir ilgiau) ir nedarbo draudimo net neturi. Tokių asmenų Užimtumo tarnyboje yra dauguma. Dažniau regionuose kur trūksta darbo vietų“, – pastebėjo ministerija.
Anot jos komentaro, darbo garantija labiausiai padėtų tokiems asmenims – turėti darbą ir darbines pajamas iki tol, kol pavyktų rasti darbą privačiame sektoriuje.
Esą darbo garantijos modeliu paremtus bandomuosius projektus įgyvendina Prancūzija, Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Belgija, kuriose didžiausio nedarbo teritorijose kuriamos darbo vietos siūlant nustatytą minimalų atlyginimą.
