Dar pernai paskelbta Aplinkos ministerijos žinia apie leidimą aplinkos apsaugos pareigūnams leisti tikrinti transporto priemones keliuose ir už taršą skirti ne tik baudas, bet ir naikinti techninę apžiūrą, sulaukė visuomenės pasmerkimo.
Vairuotojai naująją tvarką pliekė be pasigailėjimo ir bedė pirštu į atlyginimus – esą daugelis norėtų nusipirkti naujesnes, mažiau taršias transporto priemones, tačiau sukauptos santaupos naudojamos pirmo būtinumo prekėms.
Įaudrinta visuomenė nurimo tik po to, kai įstatymų leidėjai naująją tvarką pakoregavo – nuspręsta, kad už pažeidimus pirmąjį kartą būtų skiriamas įspėjimas, o ne iškart grasinama baudomis ir techninės apžiūros panaikinimu, kaip tai buvo numatyta. O kol Seime virė diskusijos, aplinkosaugininkai kantriai laukė, kada gi galės išbandyti naują taršos tikrinimo įrangą.
Tačiau dabar, panašu, kad dalis politikų vis tik negali susigyventi su naująja tvarka, todėl ir vėl griebiasi naujų siūlymų.
Tad ar tai reiškia, kad žadėti reidai keliuose šiemet ir vėl bus atidėti?
Užsimojo dabartinę tvarką keisti dar kartą
Artėjant Seimo rinkimams, parlamentaras Linas Jonauskas registravo dar vieną įstatymo pataisą, kuria butų atsisakyta lengvųjų automobilių taršos tikrinimo keliuose.
Pasak politiko, žmonės, ypač po rezonansinių nusikaltimų, į stabdymą keliuose, kurį atlieka ne policijos pareigūnai, reaguoja kur kas jautriau.
„Visuomenė jaučiasi saugiau stabdoma policijos pareigūnų, kurių skiriamieji ženklai daugeliui yra gerai pažįstami ir atpažįstami.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įvedimas į visuotinę motorinių transporto priemonių kontrolę gatvėse gali sukelti visuomenės narių nepatiklumą, sužadinti baimes stoti patikrai“, – sakoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Čia atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad naujos funkcijos suteikimas aplinkosaugininkams esą atitrauks juos nuo tiesioginių pareigų saugoti aplinką ir gamtos išteklius nuo reikšmingų pažeidimų.
„Sutinkant, kad motorinių transporto priemonių taršos kontrolė yra būtina ir kartais gali būti vykdoma ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų specialių reidų metu, siūloma, kad šie pareigūnai turėtų teisę stabdyti, tikrinti M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemones bei panaikinti šių klasių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą“, – siūlo politikas.
Taigi šiuo įstatymo projektu politikas ragina atsisakyti prievolės aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti M1 (lengvasis automobilis) ir M2 (transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t) klasių transporto priemones.
Be to, siūloma neleisti aplinkosaugininkams panaikinti minėtų klasių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Naują siūlymą vadina absurdišku, o visuomenė – per daug išgąsdinta?
Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) viceprezidentas Tomas Būdvytis naujienų portalui tv3.lt sakė, kad atsisakymas tikrinti M1 ir M2 klasių transporto priemonių užterštumą prilygtų absurdui.
„Toks išbraukimas, mano manymu, neturi jokių svarių argumentų. Patikrinimai yra privalomi ir reikalingi, tai yra daroma daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
<...> Šiuo atveju politikuojama, tačiau, visų pirma, reikia išmanyti tą virtuvę, gebėti įvertinti visus statistinius duomenis, kai yra kalbama apie transporto priemonių keliamą taršą. Turi būti ir transporto priemonių klasifikavimas, ir aplinkosaugininkų mobilūs ar stracionarūs patikrinimo postai“, – kalbėjo pašnekovas.
Automobilininkų atstovas primena, kad ES klimato kaitos įstatymas valstybes įpareigoja siekti užsibrėžto tikslo, t.y. sumažinti taršą iki 2030 metų, mat kitu atveju valstybei grėstų baudos.
„Reikia daryti, o ne taikyti naujus įstatymo pakeitimus ir drausti. Ir tikrai nėra malonu, kai priekyje transporto priemonė uždūmina juodais ar mėlynais dūmais“, – sakė jis.
T. Būdvytis taip pat mano, kad paskleista pirminė žinutė apie būsimus aplinkosaugininkų reidus keliuose pernelyg išgąsdino visuomenę.
„Iš pradžių žmonėms reikėjo pasakyti – nebijokite, nieko neatsitiks, jei aplinkos apsaugos pareigūnai jus sustabdys ir nustatys pažeidimus. Turi būti siunčiama žinia, kad jeigu automobilis turi gedimų, jūs jį susiremontuosite ir vėl galėsite važiuoti.
Žinoma, už taisyklių nesilaikymą turėtų būti numatyta tam tikra atsakomybė, nes pamatyti, kad automobilis dūmina, gali bet kuris vairuotojas“, – svarstė T. Būdvytis.
Pašnekovas primena, kad net jei ir automobilis yra senesnės gamybos, tai nereiškia, kad su juo važiuoti jums bus uždrausta.
„Pavyzdžiui, jei pensinio amžiaus žmonės su savo senu automobiliu nuvažiuoja vasarą į sodą, nereiškia, kad dabar toks automobilis po aplinkosaugininkų patikros negalės būti eksploatuojamas.
Jei pagal gamintojo standartą jis atitiks nustatytas taršos normas, bet CO2, palyginti su naujesniais automobiliais, bus ženkliai didesnis, tai nereiškia, kad su automobiliu važinėti negalėsite“, – paaiškino jis.
Be to, automobilininkų atstovas ragina nepamiršti – per didelis dūmingumas yra vienas iš pirmųjų ženklų, kad jūsų variklis ar kiti jo agregatai artimiausiu metu gali sugesti.
„Labai tikėtina, kad tokiu atveju už savo transporto priemonės remontą sumokėsite dar daugiau pinigų.
Juk net ir tada, jei techninių apžiūrų centre pastabos dėl dūmingumo nebuvo išsakytos, tai nereiškia, kad automobilis nesuges po mėnesio. Taigi tokie patikrinimai yra pagalba ir gamtai, ir žmogui“, – įsitikinęs T. Būdvytis.
Idėja gera, bet išpildymas prastas
Vairavimo ekspertas, „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, kad nors tema apie leidimą aplinkos apsaugos pareigūnams stabdyti transporto priemones keliuose nėra nauja, tačiau diskusijos netyla jau kone metus.
O tai, pasak V. Miliaus, yra prastos politikų komunikacijos su visuomene pasekmė, kuri užprogramavo klaidingą žinutę.
„Turbūt nė vienas žmogus negalėtų pasakyti, kad idėja iš eismo ištraukti tuos dūminančius ar netvarkingus automobilius yra bloga. Tačiau, kai buvo pradėta kalbėti, kad aplinkosaugininkai stabdys, baus kiekvieną ir naikins technines apžiūras, galiausiai visa tai baigėsi visišku fiasko ir žmonių pasipriešinimu.
O institucija, kuri užduoda toną, sako, kad mums reikia daryti taip ir tai yra teisinga, tačiau vėliau nusprendžia trauktis į krūmus ir tai padaro dar ne vieną kartą. Taigi tokiu būdu sumenkinama pati pirminės idėjos prasmė“, – svarstė V. Milius.
Kiek anksčiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsiminė, kad iš viso aplinkos apsaugos pareigūnams bus nupirkta 5–6 įrangos komplektai, skirti taršai matuoti.
Tačiau pašnekovas V. Milius sako, kad visa tai labiau primena politinį stumdymąsi, kuris neturi nieko bendro nei su automobilizmu, nei pirmine idėja, o resursai yra nepakankami.
„Įrangos resursai ir šiam darbui dedikuotų žmonių skaičius iš esmės yra niekinis tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai“, – neabejoja jis.
Visgi naujo įstatymo projekto pašnekovas nesmerkia – esą toks siūlymas iš tiesų galėtų būti svarstytinas.
„Idėja tikrinti sunkesnes transporto priemones visai gera, ji tik turi ydingą eigą. Galbūt iš tiesų būtų buvę naudingiau pasiųsti žinią visuomenei, kad pradėsime tikrinti sunkvežimius, kurie smarkiai dūmina ir yra taršesni nei lengvieji automobiliai.
Bet tuo pat metu galėtų būti pasiunčiama kita žinutė lengvųjų automobilių vairuotojams: žiūrėkite, tvarkykite automobilius, nes po vienerių metų ar dvejų ateis jūsų eilė“, – svarstė pašnekovas.
Institucijos neatlieka savo funkcijų?
Tačiau ne visi sutinka apskritai su idėja leisti aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti transporto priemones.
Štai saugaus vairavimo ekspertas Arūnas Pakėnas sako, kad Lietuvoje jau yra sukurtos institucijos, kurios ir taip turėtų užtikrinti keliamus tikslus.
„Už sunkiasvorio transporto patikras yra atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija. Ši institucija turi reikiamą įrangą, priemones.
Mes taip pat turime techninių apžiūrų centrus, kurie tikrina automobilių būklę, dūmingumą. Jei 2 metų laikotarpis iki kitos techninės apžiūros patikros per ilgas, tai galbūt senesniems automobiliams reikėtų patikrinimus atlikti kasmet?
Kam dabar reikia išradinėti dviratį, jei ir taip yra institucijos, kurios turi visas galimybes tikrinti automobilių techninę būklę?“ – svarstė A. Pakėnas.
Siūlymai kontrolei kelio neužkirs
Naujienų portalui tv3.lt Aplinkos apsaugos departamento atstovai patvirtino, kad pokyčių dėl patikrinimų tvarkos nebus.
„AAD planuoja transporto priemonių taršos patikrinimus, kai įsigalios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas, tai yra nuo rugpjūčio 1 d.
Artėjant šiam įsigaliojimui, visuomenę informuosime apie reidų pradžią“, – sakoma atsiųstame komentare.
Gyventojams primenama, kad aplinkosaugininkai gali sustabdyti eisme dalyvaujančią transporto priemonę važiuodami iš galo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, specialiaisiais garso signalais ir reikalavimą sustoti pareikšdami žodžiais per garsiakalbį.
Jei vairuosite Lietuvoje registruotą transporto priemonę, tačiau nebūsite jos savininkas, jums reikės pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Vairuotojo pažymėjimą privaloma pateikti tik tada, jei jis išduotas ne Lietuvoje;
- transporto priemonės registracijos liudijimą.
O jeigu transporto priemonė registruota ne Lietuvoje ar vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio šalyje, turėsite pateikti šių dokumentų originalus:
- vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą;
- privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą;
- techninės apžiūros dokumentus.
Specialistai taip pat užsimena, kad bus tikrinami dyzeliniai, benzininiai, dujiniai lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemonės. O dėl duomenų tikslumo bus tikrinamos tik įšilusios transporto priemonės.
Be to, tikrinimo metu dalyvaus bent 2 pareigūnai (vienas iš jų gali būti iš kitos institucijos), o AAD pareigūnai vilkės tarnybines uniformas.
Sustabdęs vairuotoją, pareigūnas jums prisistatys – pasakys vardą, pavardę ir savo pareigas. O jei vairuotojas paprašys, specialistas pateiks ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimą.
Įvardijami ir pagrindiniai veiksmai, kuriuos po prisistatymo atliks AAD specialistai:
pareigūnas paprašys vairuotojo trumpam išlipti iš transporto priemonės, kad galėtų prijungti diagnostikos skaitytuvą (OBD);
nesant OBD jungties, pareigūnas paprašys pakelti variklio dangtį, ir prijungs prietaiso priedėlį, skirtą matuoti variklio sūkius;
prijungus OBD, vairuotojas galės grįžti į transporto priemonę;
prie išmetamųjų dujų vamzdžio bus prijungtas dujų analizatoriaus zondas;
vairuotojo bus paprašyta atitinkamą laiko tarpą spausti akseleratorių, kad būtų pasiektas reikiamas variklio sūkių skaičius;
atlikus transporto priemonės teršalų koncentracijų (CO kiekio ar dūmingumo) matavimus, vairuotojas bus supažindintas su rezultatais.
Tiesa, AAD atstovai taip pat įspėja, kad jei tikrinamos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršys nustatytas ribines vertes, arba pastebėjus, kad iš jos teka skysčiai (pavyzdžiui, tepalai, alyva, degalai ar kt.), galintys daryti žalą aplinkai ar sukelti pavojų kitiems kelių eismo dalyviams, gali būti panaikinamas ir techninės apžiūros dokumento galiojimas.
Pasak specialistų, vairuotojas privalo paklusti, jei jį stabdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus reikalavimui numatyta galima bauda – nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų.
Specialistai sako, kad dažniausiai padidėjęs išmetamų teršalų kiekis rodo ne tik aplinkos taršą, bet ir prastą automobilio būklę, o reguliari priežiūra užtikrina sklandų transporto priemonės veikimą ir taupo degalus.
AAD atkreipia dėmesį, kad didelį transporto priemonės dūmingumą gali lemti ne tik mechaninis jos gedimas, bet ir nekokybiškas programavimas (pavyzdžiui, nekokybiškas ar nelegalus variklio galios didinimas, dar žinomas kaip „čipavimas“). Pasitaiko, kad, perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį, nustatomos neproporcingos kuro–oro normos, kurios lemia padidėjusį išmetamų teršalų kiekį.
Primenama, kad transporto priemonės išmetama tarša bus vertinama pagal jos gamybos metus (t. y. pirmosios registracijos datą). Pavyzdžiui, transporto priemonės pirmoji registracijos data yra 2000 m., tačiau Lietuvoje ji registruota 2005 m. – patikrinimas bus vykdomas remiantis pirmosios registracijos metais, t. y. 2000 m.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. daugiau nei 50 proc. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių dėl techninės būklės trūkumų iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros.
O iki 10 proc. lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių techninės pažiūros iš pirmo karto nepraėjo dėl aplinkosauginių trūkumų: per didelis dūmingumas, anglies monoksido kiekis, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis ir pan.
Apie 78 tūkst. transporto priemonių kažkurį laiką iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme. Tokių automobilių eksploatavimas, pasak AAD specialistų, ne tik blogina oro kokybę, neigiamai veikia sveikatą, kelia grėsmę eismo saugumui.
