Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vasario mėnesį atliko Lietuvos gyventojų požiūrio į užsienio investuotojus tyrimą. Nors jo duomenimis, dauguma (78 proc.) respondentų teigia, kad užsienio investicijų reikia, tačiau verslininkai neretai susiduria su priešišku požiūriu į jų verslą. Tad koks gi socialinis Lietuvos investicinio klimato portretas? Apie tai svarsto investuotojai, ekonomikos analitikai, žurnalistai.
Valdininkų sprendimai nepagrįsti
Verslininkas iš Danijos, Jorgen Andersen neslėpia apmaudo, kad situacija Lietuvoje užsienio investuotojams yra sudėtinga. „Mes turime durpių ir jų substrato gamybos įmonę šalia Rėkyvos ežero. Dėl man neaiškių priežasčių nedidelė grupelė žmonių vis teigia, kad ežeras yra naikinamas. Per 8-10 metų mes atlikome 4-5 mokslinius tyrimus ir aplinkosaugininkų komisija ne sykį įrodė, kad jokių problemų nėra“, - dėsto verslininkas. Anot jo, pagrindinė problema pasyvūs ir nebendraujantys politikai, kurie nepaaiškina visuomenei, kodėl Lietuvai reikia užsienio investicijų.
Ekonomikos analitiko Rimanto Rudzkio įsitikinimu, Lietuvos institucijų parama verslui labai skiriasi nuo kitų valstybių. Lietuvoje egzistuoja savotiškas valstybinių institucijų priešiškumas verslo įmonėms. Ypač sudėtinga situacija pastebima žemės ūkio sektoriuje, kuriame aplinkosauginiai reikalavimai dažnai prasilenkia su elementaria logika
„Vakarų valstybėse įmonės privalo laikytis tam tikrų aplinkosauginių reikalavimų, o jų nesilaikančias bendroves kontroliuojančios institucijos baudžia. Tuo tarpu Lietuvoje reikalavimai priešingi – įmonė privalo pati finansuoti aplinkosauginių tyrimų atlikimą. Nors yra daug institucijų, kurios privalo tai kontroliuoti, tačiau ši našta užkraunama ant verslo pečių“, – akcentuoja R. Rudzkis. Čia trukdo ir nesusikalbėjimas tarp Ūkio bei Aplinkos apsaugos ministerijų.
Kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas pritaria anksčiau išsakytai nuomonei. Jis negali suprasti, kodėl pasirodo teisės aktai, kurie reikalauja įmones išsigręžti nepagrįstai daug gręžinių vandens tyrimams atlikti. „Gręžinius ir tyrimus įmonė turi pasidaryti už savo pinigus, tačiau nesulaukia jokių realių rezultatų. Vienintelis rezultatas - sumokama kažkokiai neaiškiai, tyrimus atliekančiai įmonei“, – piktinasi A. Baravykas.
Pasak jo, tai ne vienintelė kuriozinė situacija. Kiaulių kompleksai privalo tirti oro užterštumą ne mažiau kaip 50 kartų į metus. Tačiau nė vienas ministerijos darbuotojas negalėjo paaiškinti, kodėl reikia būtent tiek tyrimų. Tai parodo, kad kai kurie teisės aktai priimami nepagrįstai.
Žiniasklaidos vaidmuo
Užsienio investuotojų padėtį komplikuoja ne tik valdžios veiksmai, bet ir žiniasklaidos požiūris į užsieniečius. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainius Radzevičiaus nuomone, kai kurias žiniasklaidos priemonės Lietuvoje galima apibūdinti keliais žodžiais: lietuviškai kalbanti, lietuviams, apie Lietuvą.
„Nenorėčiau nuliūdinti užsienio investuotojų, bet gana paplitusi nuomonė, kad verslininkas yra kone banditas. Kodėl susiformavo toks požiūris, aš sunkiai galėčiau atsakyti, bet tendencijos puikiai matomos. Mąstoma taip: „ verslininkai turi daug, o mes neturim nieko“. Taip galvoja nemaža dalis žmonių Lietuvoje“, - apgailestauja D. Radzevičius.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas prisiminė viename laikraštyje publikuotą straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad danų kiaulės puola Lietuvą. „Tik dabar ėmiau suprasti, kad net ir kiaulės turi tautybę. Anksčiau apie tai negalvojau, bet dabar jau suprantu, kad yra lietuviškos kiaulės ir danų kiaulės“, – stebisi D. Radzevičius. Pirmininkas pripažįsta, kad tokie straipsniai jam kelia nerimą ir tikėtis pozityvaus požiūrio į Danijos ar kitų šalių investuotojus iš kai kurių žiniasklaidos priemonių yra naivu.
Atgyvenusi klišė – nebeįdomi
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, sako niekada neįsivaizdavęs, kad pasirinkta specialybė pritrauks tiek daug dėmesio, kad teks nuolatos būti žiniasklaidos akiratyje bei komentuoti įvairius tarptautinius klausimus. Pasak jo, viena iš priešiškumo užsienio investuotojams kiaulininkystės sektoriuje priežasčių yra tai, kad Lietuvoje nesusiformavo stipresnis žemės ūkis ir gyventojai atprato, jog šalia jų namų gali atsirasti stambesnės fermos. Todėl žmonės kartais reaguoja negatyviai, kai šalia jų pradedama kažką auginti ar užsiimti kitu verslu.
„Visuomenėje gaji nuomonė, kad ekologiškas yra tas ūkis, kuriame auginama labai senoviškais, primityviais metodais. Šia iliuzija pasinaudojo žaliųjų judėjimas. Žalieji kursto kai kuriuos radikaliai nusiteikusius ir įvairioms machinacijoms pasiduodančius gyventojus“, - aiškina A. Baravykas. Jo nuomone, bulvarinės žiniasklaidos eskaluota klišė apie „danų kiaules“ pamažu vis tik tampa atgyvena ir daugeliui sukelia šypseną.
„Noriu pabrėžti, kad asociacija vienija visus Lietuvos kiaulių augintojus ir nederėtų daryti takoskyros tarp lietuvių ir užsieniečių verslininkų. Kiaulininkystės sektoriaus problemos bendros ir nepriklauso nuo kapitalo kilmės šalies“, – tikina A. Baravykas.
Ernestas Ramonas
