2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba.
„Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti užsieniečiams šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų sąrašą“, – pranešime sakė tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Užsieniečiams suteikiančius galimybę dirbti dokumentus sudaro 12 tūkst. leidimų dirbti bei 10,7 tūkst. sprendimų dėl darbo atitikties.
Apie 85 proc. užsieniečių per dvejus pastaruosius metus ketino įsidarbinti paslaugų įmonėse, pramonės – 7 proc., statybos – 7 proc., žemės ūkio – 1 proc.
Leidimai dirbti buvo išduoti užsieniečiams iš 62 šalių, o sprendimai dėl atitikties darbo rinkos poreikiams buvo priimti atvykusiems iš 58 šalių. 2021 metais galimybė dirbti Lietuvoje suteikta 51 šalies piliečiams.
Daugiausiai leidimų dirbti pernai išduota Kirgizijos piliečiams – 21 proc. visų leidimų (2563), Baltarusijos – 20 proc. (2388), Uzbekistano – 17 proc. (2073). Nemažai leidimų dirbti suteikta Tadžikistano (1850), Kazachstano (751), Indijos (728), Turkijos (373), Ukrainos (340), Azerbaidžano (181), Sakartvelo (176) piliečiams.
Daugiausiai sprendimų dėl darbo atitikties priimta dėl Baltarusijos piliečių – 68 proc. (7129), Rusijos – 5,3 proc. (550), Ukrainos – 5 proc. (522) visų sprendimų skaičiaus.
Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota dirbti vilkikų vairuotojais – 78 proc., virėjais – 4 proc., pakavimo įrangos operatoriais – 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus. Sprendimų dėl atitikties darbo rinkos poreikiams priimta vilkikų vairuotojams – 69 proc., virėjams – 6 proc., elektromonteriams – 2 proc.
Didžiausią dalį šių atvykėlių įdarbino įmonės „Transorloja“, „Girmeta“, „KLP transport“, „Hoptransa“, „Termolita“, „Trasis“, „Girtrans“, „Transmėja“, „Hegelmann transporte“, „ME transportas“.
