Prabangiausiais ir bene daugiausiai privačios lauko erdvės turinčiais namais Lietuvoje išsiskiria Vilniaus priemiestiniai rajonai – čia siūlomi nekilnojamo turto objektai ir už beveik 2 mln. eurų.
Top 5
Nekilnojamo turto skelbimų svetainės „Aruodas.lt“ duomenimis, brangiausi užmiesčio gyvenamųjų namų pasiūlymai – Vilniaus apylinkėse. Čia vidutinė brangiausių šiuo metu parduodamų gyvenamųjų namų kvadrato vertė siekia 3085 eurus – t. y. vidutiniškai 1,2 mln. eurų už 380 kv. m gyvenamąjį namą.
Brangiausias, už 1,8 mln. eurų parduodamas, gyvenamasis būstas stovi Vilniaus rajone esančiame Buivydiškių kaime ant natūralaus tvenkinio kranto. Be to, 1 hektaro sklype yra suformuotas ir dar vienas tvenkinys.
Kauno miesto apylinkėse brangiausių namų kainos kiek kitokios – čia, rinkdamiesi vieną iš 5 brangiausiai užmiestyje parduodamų namų, už kvadratą vidutiniškai mokėtumėte 2360 eurų, arba vidutiniškai maždaug 812 tūkst. eurų už 340 kv. m namą. Norėdami įsikelti į brangiausiai, už 1,79 mln. eurų, šiuo metu parduodamą namą Kauno apylinkėse, apsigyventumėte Virbaliūnų kaime, greta šimtamečio liepyno. O visai netoli namo sklypo teka ir Nemunas.
O jei dėl prabangaus gyvenamojo būsto nuspręstumėte keltis ir į pajūrį, toks sprendimas jums atsieitų bene pigiausiai. Brangiausiai Klaipėdos rajone parduodamas namas jums atsieitų 777 tūkst. eurų. Iki jūros nuo jo toli keliauti nereikėtų – paplūdimį pasiektumėte per maždaug 2 minutes automobiliu.
Tik gyvenamojo ploto brangiausiuose Klaipėdos rajono namuose vidutiniškai mažiau nei Kauno ar Vilniaus užmiesčiuose, o vidutinė vieno iš 5 brangiausių šiuo metu Klaipėdos priemiestyje siūlomų NT objektų vertė – 585 tūkst. už vidutiniškai 265 kv. m gyvenamosios erdvės.
Prabangų namą parduoti sunkiau
„Ober-Haus“ Lietuvos būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas vis tik neslepia, kad tokie, prabangūs užmiesčio projektai parduodami sunkiau nei namai ar butai miesto ribose.
„Brangesni namai vis tiek turi atitikti jau ir pirkėjų skonį. Jei brangus namas yra įrengtas pagal individualų stilių – tada jau prasideda skonio subtilybės – arba jis įtinka pirkėjui, arba ne.
Jei pirkėjas renkasi įsigyti klasikinio interjero namą, bet nėra to stiliaus gerbėjas – reiškia, jam reikės namą pertvarkyti. Tada kyla klausimas – ar pirkti jau pastatytą namą, ar statyti jį norimoje vietoje ir įrenginėti taip, kaip pats pirkėjas nori.
Žinoma, kiekvienas turtas turi savo pirkėją, bet prabangūs namai tikrai parsiduos tuo atveju, jeigu jie stovi išskirtinėje vietoje, yra įrengti daugumos skoniui tinkančia stilistika ir turi racionaliai nustatytą kainą. Na, o jei objektas kelis metus stovi tuščias, tai greičiausiai kažkuris iš tų kelių kriterijų yra nepaskaičiuotas“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
A. Kišūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje dar ne visi didieji miestai ir jų apylinkės išnaudojo savo visą potencialą – spartesnio gyventojų kėlimosi į šio miesto priemiestinius rajonus ir prabangesnius namus galima sulaukti bet kada.
„Kaunas, matėme, vienu momentu iššovė spyruoklės principu, tad mes prognozuojame, kad Klaipėda bus kitas miestas, nes jis dar neišnaudojo savo potencialo nekilnojamo turto sferoje. Klaipėda iš esmės nėra, na, pajūrio regionas, kas liečia NT. Tai vis tik miestas, kuriame reikia gyventi, dirbti, o ne ilsėtis.
Žinoma, Klaipėdoje šiuo metu turime kelis naujos statybos projektus, kurie realizuojami, bet ne per visai trumpą laiką. Tad ir naujos statybos vystytojai mato, kad plėstis Klaipėdoje dar yra anksti, nors gyventojai jau pradeda suktis į tą pusę. Tad tik laiko klausimas, kada ir Klaipėda jau šaus į priekį“, – uostamiesčio NT sprogimą prognozuoja A. Kišūnas.
Komentuodamas prabangių gyvenamųjų namų priemiesčiuose kainas, jis įvardija du pagrindinius kainų veiksnius – vidutines gyventojų pajamas ir apskritai, gyvenamojo būsto aplink vieną ar kitą didmiestį, poreikį.
„Jei skaičiuotume žmonių vidutines pajamas viename ar kitame mieste – tai Kaune jos yra juntamai mažesnės nei Vilniuje, o statybų kaštai išlieka tie patys. Dar prisimenant ir tai, kad nuo šių metų būstas turi būti statomas A++ klasės ir tai vėlgi didina statybos kaštus – nuo 5 iki 8 proc. – tai vėlgi atsispindi ir kainose“, – aiškina A. Kišūnas.
NT ekspertas atkreipia dėmesį, kad renkantis ar prabangų, ar ne tokį prabangų gyvenamąjį namą, pirkėjui svarbiausi yra 4 dalykai.
„Pirkėjams labai svarbi išlieka vieta, techninė infrastruktūra, susisiekimas ir likvidumas, jei reikėtų namą parduoti. Jei šie dalykai sueina į vieną, toks objektas parduodamas lengviau ir žmonės nevengia į tokį namą investuoti.
Bet vėlgi, antrinėje rinkoje parduodami nuosavą namą savininkai dažniausiai stengiasi, kad tas namas jiems atsipirktų, tačiau dažnu atveju žmonių padaryta investicija į gyvenamąjį namą – ji, na, neatsiperka.
Tada mes turime didelę objekto kainą, nepaisant to, kad ir morališkai, ir fiziškai objektas yra senstelėjęs, o tokį objektą perkantis žmogus dar turi į jį papildomai investuoti. Tokiu atveju pirkėjas ir sumoka per daug, ir dar investuoja. Todėl visgi dažniau žmonės renkasi pasistatyti namą savo išsirinktoje vietoje ir įsirengti jį taip, kaip nori patys“, – papildo A. Kišūnas.
Prabanga „neprivalo auksu žibėti“
Interjero dizaineris Mantas Kartanas visgi laikosi tos pozicijos, kad prabangą brangesniame NT objekte kuria ne visai pats namas ir jo techniniai privalumai. Žmonės, kurie renkasi sklypą pagal aplinką ir vaizdą, labiau vertina tą aplinką, o viduje, dizainerio teigimu, „neprivalo viskas auksu žibėti“.
„Namai su prabangiomis medžiagomis, moderniu interjeru, daugiau yra Vilniaus mieste. Tokiuose namuose interjero stilių užduoda pati architektūra. Rajone esančiuose namuose ta prabanga atsispindi reljefe – ar tai namas prie ežero, ar prie miško, ar dar kokioje nors išskirtinėje vietoje. Ir, žinoma, be kaimynystės už tvoros. Tokie namai yra jau labiau susieti su landšaftu, aplinka, gamta ir tokia architektūra ir užduoda atitinkamą interjero toną.
Tokiose vietovėse prabanga tampa vaizdas pro langą – tada ir atsiranda prabanga vietoje kaimynų turėti išskirtinį peizažą. Vidaus medžiagos – jei tai ir būtų marmurai – nebe taip akcentuojamos“, – teigia M. Kartanas.
Interjero dizainerio įsitikinimu, prabangą galima sukurti bet kokiame, pavyzdžiui, rąstiniame, name, o ją sugadinti net ir įspūdingos architektūros pastate nėra sudėtinga.
„Prabangi turi būti architektūra, o ne neskoningas ir nestilingas prabangių medžiagų statinys. Architektūriškai išskirtinės formos vidaus erdvės – tai kuria būsto prabangą, o ne baldų medžiagiškumas.
Profesionalią architektūrą tikrai galima sugadinti – pakanka vien prastų baldų ar netikusio apstatymo. Gali prisidėti ir prastos tekstūros detalės – užuolaidos, kitos medžiagos. Todėl geriausia, kad tokie projektai būtų vienose rankose arba bent jau abu darbus atliktų profesionalai“, – sako M. Kartanas.
