Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.
„Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija. Tikėtina, kad tai susiję su vežėjų trūkumu šalyje ir logistikos įmonių atsigręžimu į Vidurinės Azijos šalis ieškant darbuotojų“, – pranešime teigė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Atvykėlių iš trečiųjų šalių skaičius vidurvasarį pasiekė 117,9 tūkst. Didesnę jų dalį sudaro baltarusiai (44,2 tūkst.) ir ukrainiečiai (43,5 tūkst.), tačiau per pusmetį pastarųjų sumažėjo septintadaliu, tuo metu trečdaliu padaugėjo uzbekų ir tadžikų – jų skaičius siekė atitinkamai 4,1 tūkst. ir 3,4 tūkst.
Kas antras trečiųjų šalių pilietis dirba transporto ir saugojimo įmonėse (66,1 tūkst.), mažesnė dalis – statybos sektoriuje (19,2 tūkst.), apdirbamosios gamybos įmonėse (11,5 tūkst.).
Dauguma (100,4 tūkst.) šių piliečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, daugiausiai – įrenginių ir mašinų operatoriais (68,8 tūkst.), vairuotojais ir įrenginių operatoriais, statybininkais ir susijusių profesijų kvalifikuotais darbininkais, metalo apdirbimo ir susijusių profesijų darbininkais (65,9 tūkst.)
Iš šalyje dirbančių 43,5 tūkst. ukrainiečių 28,4 tūkst. įsidarbino prasidėjus karui Ukrainoje. Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti 16,6 tūkst. šios šalies piliečių. 73,9 proc. ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbus.
Tarnybos teigimu, šalies darbo rinkoje dešimtadaliu padaugėjo aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ES. Tokius darbus dirba 1,8 tūkst. ES piliečių, iš jų – 1,2 tūkst. yra specialistai ir technikai, 0,6 tūkst. – vadovai. Daugiausia jų yra atvykę iš Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Kipro ir Italijos, mažiausiai – iš Rumunijos ir Bulgarijos.
Vidutinės kvalifikacijos darbus daugiausia dirba latviai, rumunai, kroatai ir lenkai, žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotus darbus – bulgarai ir vengrai.
Daugumą Lietuvoje dirbančių ES piliečių sudaro rumunai (2,8 tūkst.), latviai (2,1 tūkst.), lenkai (1,5 tūkst.) ir bulgarai (1,1 tūkst.). Pirmąjį pusmetį labiausiai – 503 asmenimis – sumažėjo rumunų, 177 – latvių, kiek daugiau nei šimtu – ispanų ir lenkų, tuo metu daugėjo dirbančių austrų, belgų, bulgarų, danų, estų, olandų, švedų ir vokiečių bei prancūzų.
