Tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė teigė, kad darbuotojų senėjimas tiesiogiai susijęs su bendru visuomenės amžėjimu.
„Senstant darbingo amžiaus populiacijai vyresnė darosi ir darbo jėga. Klientų amžiaus pasikeitimai turi įtakos jų aptarnavimui ir integracijai – ilgėja grįžimo į darbo rinką trukmė, daugiau prireikia priemonių ir pastangų, kad jie neiškristų iš užimtumo, rinktųsi perkvalifikavimą“, – pranešime sakė G. Sinkevičė.
Anot tarnybos, per 15 metų vidutinis dirbančiųjų amžius labiausiai didėjo nekilnojamojo turto (5,8 metų), prekybos ir automobilių remonto (4,7 metų), švietimo (4,6 metų) bei viešojo valdymo (4,1 metų) sektoriuose.
Tuo metu labiausiai jis mažėjo informacijos ir ryšių (1,4 metų) bei apgyvendinimo ir maitinimo (0,3 metų) įmonėse.
Mažiausiai – vieneriais metais paseno Vilniaus miesto, Kauno ir Klaipėdos rajonų, daugiausiai – 13 metų – Visagino, po 10 – Joniškio, Alytaus, Pagėgių, devyneriais – Skuodo, Akmenės, Kelmės, Pakruojo, Šilutės ir Šilalės gyventojai.
Pasak Užimtumo tarnybos, šiuo metu beveik trečdalis – 597,4 tūkst. darbingo amžiaus žmonių yra vyresni nei 50 metų.
Tarnybos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, daugiausiai nekvalifikuoto darbo ieško vyriausi 60 ir vyresni (42 proc.) bei jauniausi – 16-19 metų amžiaus (53 proc.) žmonės.
Anot apklausos, su amžiumi mažėja noras mokytis ir įgyti naujų kompetencijų. Per pastaruosius penkerius metus mažiausiai to norėjo 60-64 metų asmenys: mokėsi tik 21 proc., o 50-59 metų grupėje – 28,7 proc.
Šiemet dukart daugiau 50-ies ir vyresnių asmenų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse. Vyresnieji šiuo metu sudaro 16 proc. mokymo programų dalyvių.
Paramos verslui kurti atrankose iš 1,2 tūkst. norinčių steigti savo verslą dalyvavo tik 66 vyresni nei 50 metų asmenys – 9,2 proc. visų dalyvių.