Panevėžio centro vizitinė kortelė – keturis dešimtmečius skaičiuojantis trylikaaukštis viešbutis – pardavinėjamas varžytinėse, tačiau už penkis milijonus litų ne tik neatsiranda norinčiųjų įsigyti sovietmetį menantį miesto akcentą, bet ir juo besidominčiųjų. Viešbutis „Nevėžis“.
Nors į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pastaruosius keletą metų tik vegetavusiam viešbučiui kreipėsi jo pagrindinių akcininkų Gvido Drobužo ir Remigijaus Juodviršio valdomos kitos dvi įmonės, atrodo, šį kartą milijonierių požiūriai į bendrą verslą išsiskyrė, o viešbutį skalaujančios povandeninės srovės talžo ir jo buvusį direktorių, ir net bankroto administratorių.
Panevėžiui nereali kaina
Ketvirtą kartą paskelbtos sovietinio „dangoraižio“ varžytinės nesulaukė nė vieno dalyvio. Bankroto administratoriaus Stasio Poškaus nuomone, potencialius pirkėjus atbaido už milžiniškų investicijų reikalaujantį pastatą kreditorių pageidaujama gauti suma. Pastarąjį kartą viešbutį „Panevėžys“ bandyta parduoti už 5 mln. 174 tūkst. Lt.
„Stovėtų toks viešbutis Vilniuje ar Klaipėdoje, gal už tiek būtų nupirktas, bet ne Panevėžyje“, – mano bankroto administratorius.
S. Poškus kreditoriams siūlys kainą nuleisti. Tai bus jau trečias kartas, kai, nesulaukus pirkėjų, kreditoriams teks mažinti savo apetitą. Pirmosiose varžytinėse, skelbtose šių metų spalį, už trylikaaukštį, kuriame rekonstruoti tik trys aukštai, norėta gauti 6 mln. 400 tūkst. Lt, tai yra tiek, kiek siekia visos viešbučio skolos.
Bankroto administratoriaus pakviesti nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai nustatė, kad viešbutis Laisvės a. vertas kur kas mažiau – 4,3 mln. Lt.
Toje pačioje kišenėje
Panevėžio milijonieriams G. Drobužui ir R. Juodviršiui ir būreliui smulkiųjų akcininkų priklausančiai įmonei „Panevėžys“, valdančiai ir taip pavadintą viešbutį, iškelti bankroto bylą praėjusių metų pabaigoje teismo paprašė du didžiausi kreditoriai – Panevėžio statybos trestas (PST) ir bendrovė „Stenrosus“.
PST už viešbutyje atliktus rekonstrukcijos darbus teigia neatgavęs 2,3 mln. Lt, „Stenrosus“ – 3 mln. Lt, paskolintų sumokėti už remontą. Viešbučiui bankrotą inicijavusios įmonės yra tų pačių G. Drobužo ir R. Juodviršio rankose.
Šie verslininkai darbuojasi PST valdyboje, o R. Juodviršis yra ir jos pirmininkas. Be to, abiem verslininkams beveik lygiomis dalimis priklauso bendrovė „Panevėžio keliai“ – pagrindinė PST akcininkė.
„Stenrosus“ susijusi su G. Drobužu. Anot jo, bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo.
„Buvo investavusi tik į viešbutį, bet investicijos nepasiteisino“, – teigia verslininkas.
Konfliktas dėl administratoriaus
Daug metų kartu versle besisukantiems, daugelio įmonių bendraturčiams G. Drobužui ir R. Juodviršiui šį kartą, atrodo, juoda katė perbėgo kelią. Bankroto administratorius, įmonės „Valeksa“ atstovas Stasys Poškus neslepia, jog tvarkyti Panevėžio milijonieriams priklausančio viešbučio bankroto procedūrą nėra paprasta.
„Jei vienas ką pasako, kitas būtinai prieštarauja“, – „Sekundei“ teigė S. Poškus.
Kaip tvirtina bankroto administratorius, jis jau apskųstas visoms galimoms institucijoms.
Pirmiausia PST nepatiko Panevėžio apygardos teismo paskirtasis bankroto administratorius Verslo konsultavimo biuras, pasiūlytas „Stenrosus“.
Statybų įmonė motyvavo, esą šis administratorius gali būti šališkas. PST tikėjosi, kad viešbučio bankroto procedūra bus patikėta jo pasiūlytam administratoriui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė netenkinti nė vieno iš besipešančių kreditorių prašymo ir milijoninės skolos prislėgto viešbučio agoniją baigti pavedė visiškai nešališkai įmonei „Valeksa“.
Kovoja dėl balso teisės
Vėliau PST teismui pateikė ieškinį dėl pačios bankroto procedūros. Įmonė pasipiktino, kad nebuvo sudarytas kreditorių komitetas. PST motyvavo, kad komitetas užtikrintų smulkesnių kreditorių interesus ir neliktų galimybės vienam ar dviem stambiausiems priimti sprendimus neatsižvelgiant į smulkiuosius. Nors viešbučio skola PST yra viena didžiausių, tačiau susirinkime statybos bendrovės balsas liko užgožtas susivienijus kitoms dviem kreditorėms, G. Drobužo valdomoms įmonėms „Stenrosus“ ir „Pokštas“. Pagal kreditorinių reikalavimų dydį jos kartu susirinkime turi daugiau nei 50 proc. balsų.
„Faktiškai tos dvi įmonės ir priima esminius sprendimus bankroto procedūroje, dėl to kenčia kiti kreditoriai“, – teigė PST teisininkas Andrius Ziniukas.
Vis dėlto PST nepavyko teismui įrodyti skriaudos. Bendrovės skundas buvo atmestas, jai teko apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas.
S. Poškus teigia R. Juodviršio iniciatyva buvęs apskųstas net Ūkio ministerijai, esą netinkamai atliekantis savo pareigas.
„Visos institucijos konstatavo, kad bankroto procedūra atliekama teisėtai ir teisingai. Aš vykdau kreditorių nutarimus ir negaliu žiūrėti vienos pusės interesų“, – teigia bankroto administratorius.
Direktorius ginasi nuo sapalionių
R. Juodviršis reiškia pretenzijas, kad bankroto administratorius neteikė ieškinio dėl paskutiniojo viešbučio direktoriaus Raimundo Povilonio galimai neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos įmonės finansinei situacijai.
„Nėra nustatyta jokių neteisėtų veiksmų. Nėra jokios galimybės užfiksuoti, kad direktorius R. Povilonis būtų padaręs žalos įmonei“, – tvirtina S. Poškus.
Vos penketą mėnesių viešbučiui „Panevėžys“ vadovavęs R. Povilonis neslepia R. Juodviršio buvęs apkaltintas dėl privedimo prie bankroto. Tokius milijonieriaus akcininko kaltinimus buvęs direktorius vadina sapalionėmis.
„Aš net atvirai jam esu sakęs: žmogau, jei turi tokių minčių, kreipkis į teismą, o tokie nuolatiniai gąsdinimai, kaltinimai man primena vaikų žaidimus smėlio dėžėje. Net neturiu kaip komentuoti tokių sapalionių“, – neslepia R. Povilonis.
Atėjo paskelbti bankroto
Vadovauti viešbučiui R. Povilonis atėjo palikęs Lietuvos pašto Panevėžio regiono viršininko vietą. Tąkart jis aiškino negalintis pakęsti monotonijos ir ieškantis naujų iššūkių. Buvo kalbama, kad R. Povilonį pasikvietęs G. Drobužas, nors pats direktorius niekada taip ir neatskleidė, kokie keliai jį atvedė į viešbutį.
Dabar R. Povilonis mato, kad išbandymų gavo daugiau nei tikėjosi. Anot jo, vos atėjęs ir peržiūrėjęs finansinius dokumentus suprato patekęs į grimztantį laivą. R. Povilonis teigia buvęs tas, nuo kurio ir pradėjo vyniotis bankroto kamuolys.
„Paskelbti bankrotą buvo mano iniciatyva, nes pagal įstatymą tą jau reikėjo daryti. Aš ir su teisininkais konsultavausi. Visiems atsakingiems asmenims pasakiau, kad mes privalome skelbti bankrotą, o jei ne, aš, kaip vadovas, tą padarysiu“, – pripažįsta R. Povilonis.
Pasak jo, tokiam žingsniui pritarė G. Drobužas, bet ne R. Juodviršis ir ne PST.
„Pranešėme kreditoriams, kad įmonė nebegalės apmokėti skolų. PST, vienas didžiausių kreditorių, žinojo situaciją, dar bandė glaistyti, bet pasakiau, kad geriausia išeitis – bankrotas, kai pardavus už realią rinkos kainą atgaus kreditoriai pinigus“, – pamena R. Povilonis.
Anot jo, toks kelias buvo sąžiningiausias visų kreditorių atžvilgiu.
„Yra elektroninė varžytinių sistema, kai niekas iš pašalinių negali daryti įtakos, turtą bet kas iš gatvės gali nupirkti, o pinigus bankroto administratorius sąžiningai padalija kreditoriams. Tai sąžiningas ir švarus būdas, bet kažkam nepatiko“, – „Sekundei“ teigė esąs ramus buvęs direktorius.
Kaltina broku
Pasak R. Povilonio, statybų gigantei už viešbučio rekonstrukciją liko nesumokėta dėl jos pačios kaltės.
„PST broko pridarė, raštu reikalavome, kad ištaisytų, bet iki šiol nėra ištaisęs. Jei norėjo to viešbučio, galėjo ir toliau sėkmingai turėti. PST buvo siūloma pasiimti pusę viešbučio, o jei nereikia – parduodam. Nė vienas variantas netiko, o dabar pyksta dėl bankroto. Turbūt žmonės turi savo interesų. Aišku, jie turtingi, gali atakuoti. Aš tiek pinigų neturiu. Bet laikiausi įstatymų ir esu teisus“, – tvirtina R. Povilonis.
Kaltinimus dėl broko PST vadina mokėti vengusio viešbučio vadovo išsisukinėjimu.
„Standartinė situacija Lietuvoje: kabinėjasi prie bet ko tam, kad nereikėtų mokėti“, – pakomentavo statybų bendrovės generalinis direktorius Dalius Gesevičius.
Anot jo, bankroto byla nėra naudinga nei pačiam viešbučiui, nei kreditoriams.
„Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas pusvelčiui – štai ir visiems aišku, kodėl nenaudinga“, – teigė D. Gesevičius.
Nuostoliai augo
Dar prieš keletą metų planuota vaiduokliu miesto centre bevirstantį sovietinį viešbutį prikelti naujam gyvenimui. Buvo numatyta rekonstruoti penkis jo aukštus, sutvarkyti infrastruktūrą, nutiesti naujas komunikacijas. Viešbutis sutvarkytas tik minimaliai: pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos išnuomotos, o svečiams atviras buvo tik penktas jo aukštas. Kitos viešbučio patalpos užrakintos ir nešildomos. R. Juodviršis „Sekundei“ yra teigęs, jog rekonstrukciją teko nutraukti nesulaukus planuojamo turistų srauto. Viešbučio veikla kas mėnesį jį valdančiai įmonei „Panevėžys“ nešdavo po 15–20 tūkst. Lt nuostolį. Vis dėlto R. Juodviršis dienraščiui anksčiau yra tvirtinęs: nors Panevėžys niekada nepasižymėjo turistų trauka, o ekonominė krizė ne tik sumažino atvykstančiųjų, bet ir perpus nurėžė nuomos įkainius, viešbutis dar galėjo tęsti veiklą. Šiuo metu visą trylikos aukštų pastatą Laisvės a. išsinuomojusi G. Drobužo valdoma bendrovė „Convestus“, apsiėmusi padengti visas jo išlaikymo išlaidas ir dar mokėti nuomą bankrutuojančiai įmonei.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
