Kai kurių šilumos tiekėjų siūlomą atsiskaitymo už šildymą būdą, kai visus metus mokamas vienodas mokestis, gyventojai renkasi nelabai noriai. Manoma, kad žmonės tiesiog gauna per mažai informacijos apie tokią galimybę arba bijo būti apgauti.
UAB „Vilniaus energija“ gyventojams siūlo tokį atsiskaitymo variantą, kai už šilumą ir kitas teikiamas paslaugas galima mokėti pastovų mokestį šildymo ir nešildymo sezono laikotarpiu.
Tokią galimybę siūlo ir „Litesko“, turinti filialus Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Palangoje, Telšiuose, Kelmėje, Biržuose ir Druskininkuose.
Iš 200 000 „Vilniaus energijos“ aptarnaujamų namų ūkių tik 1100 pasirašė pastovaus mokėjimo sutartis. Iš 59 000 „Litesko“ klientų tokias sutartis sudarė 190 gyventojų.
Skaičiuojama pagal paskutinius trejus metus
„Vilniaus energijos“ atstovas Arūnas Ganiprauskas sako, kad mokestis, kurį kas mėnesį turi mokėti klientas, paskaičiuojamas pagal paskutinių trejų metų šilumos suvartojimą.
„Imamas trejų paskutinių metų vidutinis šilumos suvartojimas ir paskutinių prieš tai buvusių metų karšto vandens suvartojimas, išvedamas vidurkis. Tada tas vidurkis padalinamas dvylikai mėnesių, o klientas tą sumą ir moka. Rudenį būna išlyginamoji sąskaita, kur permoka arba nepriemoka išdalinama dvylikai mėnesių ir pridedama prie būsimų mokėjimų. Jei žmogus permokėjo, tai ateityje moka mažesnę sumą, jei sumokėjo per mažai, tai suma pridedama prie kitų mokėjimų“, – apie apmokėjimo tvarką LRT.lt pasakoja A. Ganiprauskas.
Anot jo, tokia mokėjimo tvarka gyventojams yra naudingesnė, nei šildymo sezonu apmokėti faktines šilumos sąnaudas.
Palengvina biudžeto planavimą
Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, pastovus mokestis už šildymą ir karštą vandenį gali padėti žmonėms subalansuoti biudžetą, tačiau didelės ekonominės naudos toks apmokėjimas neteikia.
„Gerai, kad yra alternatyva, bet kokios nors didesnės ekonominės naudos ji neturi. Tais atvejais, kai pajamos yra labai nedidelės, tada žmogui nesikaupia skola. Jeigu žmogaus pajamos didelės, vargu ar jam tai labai naudinga. Tai tiesiog padeda subalansuoti biudžetus. Žmonės, kurie gauna vidutines pajamas, dėl sutarčių gali lengviau planuoti savo biudžetą, tada jie tiksliai žino, kiek reikės mokėti. Kai mes mokame žiemą – šildymo sezono metu, pasiliekame didesni rezervą pinigų vasaros atostogoms. O šiuo atveju mums tenka taupyti atostogų sąskaita. Tai tiems, kurie gauna mažas pajamas ir kuriems atostogos net nekvepia – o tokių Lietuvoje yra trečdalis – tai šitiems žmonėms [toks apmokėjimo būdas] yra gerai“, – LRT.lt sakė A. Maldeikienė.
„Žmonės yra tiesiog įtarūs“
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, žmonės gali nesirinkti tokio apmokėjimo būdo galbūt dėl to, kad bijo būti apgauti arba nerimaudami dėl neteisingai apskaičiuojamo mokesčio.
A. Maldeikienė mano, kad pastovaus mokėjimo už šildymą sutarčių gyventojai gali nesudaryti dėl to, kad jiems trūksta informacijos apie tai.
„Tai yra žinojimo ir inertiško mąstymo dalykas. Žmonės yra tiesiog įtarūs, išsigandę, menkai išsilavinę, juos apgaudinėja, kaip nori, todėl jie mato problemą, kur jos nėra“, – mano ekonomistė.
Aušra JAKUBONYTĖ
