Naujienų portalo tv3.lt kalbinta 45 metų Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) prisipažįsta, jog kartais pasinaudoja savo sutuoktinio neįgaliojo pažymėjimu, kad nereikėtų mokėti už parkingą.
„Atvažiuoju ar į vaistinę ar kažkur dėl to pačio neįgalaus žmogaus ir kartais taip pasinaudoju. Kadangi mes tie šeimos nariai, kurie vežioja tą žmogų, nemanau, kad čia padarau labai didelį nusikaltimą.
Juk tie, kurie rūpinasi neįgaliu žmogumi, nieko už tai negauna. Gal ir nereikia nieko gauti, bet čia toks besirūpinančiam patogumas“, – pasakoja Agnė.
Pašnekovė priduria, kad niekuomet nestato automobilio, kai yra likusi tik viena neįgaliajam skirta vieta.
Akiplėšiški būdai nemokėti už parkingą: „Žmonės išradingi“
„JUDU“ klientų patirties vadovės Linos Juknevičienės teigimu, yra ir akiplėšiškesnių būdų, kaip žmonės naudojasi neįgaliesiems skirta lengvata.
„Šalia stovėjo 2 automobiliai su kortele tuo pačiu numeriu ir ta kortelė paskelbta negaliojančia 2017 metais, bet galiojimas pažymėtas kaip neterminuotas. Na, tai čia akivaizdu, nes šitų kortelių negalima nei dauginti, nei kažkaip kopijuoti“, – paaiškina ji.
„Žmonės išradingi, net ir tiem, kam priklausė ta kortelė, tarkim, kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą sakydami, kad prarado kortelę ir jiems tada išduodamas dublikatas“, – sako L. Juknevičienė.
L. Juknevičienė: „Jų vietos užimtos, nors jiems labiausiai reikia“
Specialistės vertinimu, korteles žmonės daugina atsispausdindami jau esamas, teisėtai pagamintas artimiesisems, draugams ar pažįstamiems. O už rinkliavą atsakingi kontrolieriai dar praėjusiais metais pastebėjo neįgaliesiems skirtų kortelių padaugėjimą.
Pagal policijos duomenis, jau vien nuo gegužės mėnesio užregistruota 60 pažeidimų, kuomet kopijuotas ar nebegaliojantis neįgalumą įrodantis dokumentas buvo panaudotas.
„O koks tikrasis mastas, tai net sunku pasakyti, nes šita problema ne tik Vilniaus, yra visuose miestuose. Kalbame su kolegomis iš Kauno iš Klaipėdos, kur irgi yra vietinė rinkliava renkama, kad lygiai tos pačios problemos“, – kad probema gali būti didesnė, nei atrodo, pažymi ji.
Pasak L. Juknevičienės, žmonės, iš tiesų turintys negalia dėl tokių piktnaudžiavimų kenčia, nes lengvatos jiems taikomos ne be reikalo.
„Kai naudojasi kažkas, kam nepriklauso ta lengvata, tai žmonėms, kuriems tikrai tos parkavimo vietos reikia, ir jie sunkiau juda, tą vietą jau sunkiau rasti. Jų vietos užimtos, nors jiems labiausiai reikia“, – kalba ji.
Piktnaudžiautojai mėgsta brangiausias parkavimo zonas
Sau nepriklausančia lengvata piktnaudžiaujantieji, pasak L. Juknevičienės, nesikuklina.
„Jeigu kortelė asmeniui išduota legaliai, tai viskas tvarkoj, jisai gali nemokėti vietinės rinkliavos. Bet kadangi mes vykdom rinkliavos kontrolę, tai akivaizdu, kad dažniausiai automobiliai stovi brangiausioje zonoje. Tai yra mėlyna, kurio valanda kainuoja 2 eurus 50 centų“, – kur dažniausiai statomi automobiliai, pažymėti neįgalumo kortele, sakė ji.
Kita vertus, „JUDU“ klientų patirties vadovė pamini, jog kontrolieriai jau įgudę atpažinti vairuotojui nepriklausančias, neįgalumą įrodančias korteles.
„Labai aiškiai matosi ir spalva skiriasi tos kortelės. Kadangi originalas yra dvipusis dokumentas, būna, kai klijuoja iš 2 dalių, irgi ne visą laiką išeina tiksliai suklijuoti“, – paaiškino ji.
O štai, nuo praėjusių metų, kai atvejų skaičius ėmė sparčiai augti, kontrolieriai gali patikrinti, ar neįgalumą įrodanti kortelė legali ir ar išvis egzistuoja pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, kuri ir išduoda šias korteles, duomenis.
Už klastočių naudojimą – bauda iki 10 tūkstančių eurų
„JUDU“ atstovės tvirtinimu, neįgaliojo pažymėjimas yra griežtos atskaitomybės dokumentas ir bet koks dauginimas prilygsta dokumento klastojimui, už kurį gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Pasak advokato Stasio Kasiulio, dauguma žmonių, besinaudojančių suklastotu dokumentu, apsieina su bauda nuo 2500 eurų iki 10 tūkstančių eurų.
Jo teigimu, baudos dydis priklauso nuo asmenybės ir lengvinančių aplinkybių. Pavyzdžiui, laikotarpis, kiek laiko žmogus naudojosi suklastotu neįgaliojo pažymėjimu, lemia baudos dydį.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už suklastoto dokumento panaudojimą ar laikymą taip pat gali grėsti areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. O štai, suklastotų neįgaliojo pažymėjimų gamintojams ir pardavėjams gali grėsti areštas arba kalėjimas iki 6 metų.
