Vieną vakarą feisbuke už akių užkliuvus jau ne kartą matytam pasiūlymui, naujienų portalo tv3.lt žurnalistė nusprendė pasidomėti siūloma veikla plačiau.
Vidutinio amžiaus pranešimo autorė Rasa klausia: „Ar skirtumėte papildomai veiklai 2–3 valandas per dieną, jeigu galėtumėte po 6 mėnesių iš šios veiklos uždirbti 500–800 eurų per mėnesį? O po kelių metų netgi labai solidžias pajamas?“
Smalsumo vedama žurnalistė parašė Rasai ir paprašė jos, kad apie skelbiamą svajonių veiklą papasakotų plačiau, tačiau po atsakymo niekas nepaaiškėjo. Rasa tik pakvietė prisijungti į vaizdo konferenciją, kurioje bus paaiškinamas veiklos pobūdis.
„Gal jus domintų papildomas darbas su nekilnojamojo turto kompanijos reklama, už kurią yra mokami puikūs bonusai? Tai investicinė-bonusinė programa. Marketingą reikia pamatyti, jį aprašyti galima, bet užtruks daug laiko ir jūs jo nesuprasite jo nepamačiusi. Aš pasiūlyčiau sudalyvauti jums briefinge (liet. konferencijoje), kuris vyksta 21 val. kiekvieną vakarą tiesiogiai per Skype ir trunka 40 min. Lietuvoje tai nauja ir siūlau pažiūrėti briefingą“, – į prašymą papasakoti plačiau atsakė Rasa.
Žurnalistei pabandžius išsiaiškinti, su kokia nekilnojamojo turto (NT) įmone yra dirbama, kokio dydžio bonusus galima gauti, jai nebuvo atsakyta, o tik dar kartą pasiūlyta prisijungti prie vaizdo konferencijos. Neliko nieko kito kaip tik prisijungti ir išklausyti, ką pasakoja šios veiklos ekspertai.
Svajonė už 150 eurų
Lygiai 21 val. prasidėjo konferencija. Prie pokalbio buvo prisijungę beveik 50 žmonių ir dvi šios srities ekspertės, kurios supažindino visus su įmone „New Millenium centre Ltd“ ir jų vykdoma investicine-bonusine programa.
Viena iš eksperčių – daugmaž 50 m. amžiaus moteris iš Kelmės rajono, savo feisbuko paskyroje nurodžiusi, kad dirba savarankiškai ir padeda papildomai užsidirbti iš namų, susikurti pasyvias pajamas. Pasidomėjus šia moterimi daugiau, galima rasti informacijos, kad ji dirba vienoje iš rajono seniūnijų. Konferencijos metu ji prisistatė kaip „New Millenium centre Ltd“ NT reklamos agentė.
Antroji ekspertė panašaus amžiaus. Anksčiau dirbusi eigule Radviliškio rajone, šiuo metu yra veisėja ir, kaip teigia savo feisbuko paskyroje, padeda ne tik papildomai užsidirbti, bet ir įsigyti NT be skolų. Ji pasakojo, kad iš eigulės pareigų buvo atleista mažinant etatus, todėl liepos mėnesį pradėjo dirbti su „New Millenium centre Ltd“.
Konferencijos metu įmonei ir jos veiklai pristatyti buvo naudojamos pateiktys, kuriose – daugybė schemų, nurodančių, kaip auga investuoti pinigai, kokia jų dalis yra pervedama investuotojui, o kokia investuojama toliau.
Programa veikia paprastai – žmogus užregistruojamas įmonės puslapyje, investuoja 170 dolerių (apie 150 eurų) ir suranda dar bent du žmones, kurie padarytų tą patį, nes tik tokiu atveju augs investuoti pinigai. Kuo daugiau žmonių pritraukiama į programą, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks užsidirbti didesnes sumas.
Tam, kad būtų pasiektas aukščiausias schemos lygmuo, į programą reikia pakviesti 12 naujų investuotojų.
Konferencijoje dalyvavęs vaikinas pasiguodė, kad norint į šią programą pritraukti naujų žmonių reikia pačiam gerai išmanyti, kaip veikia sistema. Viena iš konferencijos iniciatorių žodžio kišenėje neieškojo: „Kuo mažiau aiškinkit, pasakykit tik tiek, kad tai investicinė-bonusinė programa ir pakvieskit į konferenciją, o mes viską paaiškinsim.“
Pasak eksperčių, kurios šia veikla užsiima neva jau net kelis mėnesius, skiriant po kelias valandas per dieną ir pritraukiant į programą naujus žmones, po pusmečio galima užsidirbti 500 – 800 eurų kas mėnesį, o vėliau – dar daugiau.
Moterys pasakoja, kad perėjus kiekvieną schemos lygį yra išmokami pinigai ir atsiunčiamas tai patvirtinantis sertifikatas rusų kalba.
Perėjęs paskutinį programos lygį investavęs žmogus uždirba 128 tūkst. dolerių (117 tūkst. eurų), kuriuos gali investuoti į NT, esantį Šiaurės Kipre, arba išsigryninti, tačiau tokiu atveju įmonė pasiima 15 proc. nuo sumos, taigi žmogui liktų apie 109 tūkst. dolerių (beveik 100 tūkst. eurų).
Ir nors pačios konferencijos iniciatorės dar nėra pasiekusios šios išsvajotosios sumos, jos kitus konferencijos dalyvius ramino – čia nėra jokios rizikos, o svarbiausia – moka pinigus.
„Svarbu duoda pinigus – tai ir imam, o kai muš – bėgsim“, – šmaikščiai kalbėjo vyresnio amžiaus ekspertė.
Įstojęs į kompaniją ir sudaręs sutartį, žmogus tampa reklamos agentu, kuriam atidaroma virtuali pinigų kortelė. Į šią kortelę pervedamas investuotojo uždarbis. Kaip nurodoma įmonės pirstatymo pateiktyse, iš virtualios pinigų kortelės, investuotojo prašymu, pinigai pervedami į „Perfect Money“ sąskaitas, iš kurių nuskaitomas 5 proc. administravimo mokestis, o iš šios sąskaitos galiausiai pinigus galima persivesti į Advcash, Revolut ir kitas korteles.
Teigiama, kad Lietuvoje pristatomos įmonės veikla visiškai nauja. Daugiausiai žmonių, kurie dirba su tariamo NT reklama, yra iš Rusijos, Kazachstano, Ukrainos.
Neegzistuojantis įmonės savininkas?
Ekspertės pasakoja, kad „New Millenium centre Ltd“ yra pasaulinio dydžio įmonė, kurią įkūrė amerikietis Alfredas Viktoras Brewsteris, vėliau persikėlęs į Rusiją – čia įmonė ir veikia aktyviausiai.
„New Millenium centre Ltd“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad įmonė yra įregistruota Seišeliuose, o pati įmonė bendradarbiauja su Šiaurės Kipre esančiomis NT bendrovėmis. Moteris konferencijos metu minėjo, kad pagrindinės bendradarbiaujančios NT įmonės Šiaurės Kipre yra „Monolith Estates“ ir „Noyanlar“.
Viena iš programą pristatančių moterų teigė, kad įmonė „New Millenium centre Ltd“ įregistruota vienur, veikia kitur, o bendradarbiauja su dar kitos šalies įmonėmis dėl mokesčių: „Nežinau, bet turbūt jiems taip geriau dėl mokesčių. Pigiau gal išlaikyti įmonę.“
Susisiekus su viena iš per konferenciją įvardytų NT įmonių „Noyanlar“ paaiškėjo, kad jie nebendradarbiauja su jokia įmone, kurios pavadinimas būtų „New Millenium centre Ltd“ .
„Mes norėtumėme pareikšti ir patikslinti, kad nedirbame su tokia kompanija kaip „New Millenium centre Ltd“ ir net neįsivaizduojame, kas galėtų būti įmonės savininkas. Reklama, kurią vykdo ši kompanija neturi jokio leidimo ar susitarimo su „Noyanlar Company“, – teigia šios NT įmonės pardavimų direktoriaus padėjėja Raksana Dzhafarova.
Nusprendžiau plačiau pasidomėti ir įmonės savininku A. V. Brewsteriu, tačiau teko nusivilti – informacijos apie jį beveik nėra, o puslapio bitcoinexchangeguide.com, kuris pateikia naujienas apie kriptovaliutas, straipsnyje apie Ponzi schemą buvo minima, kad toks žmogus visai neegzistuoja.
Rizikinga investicija
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pasakoja, kad duomenų apie kokią nors „New Millenium centre Ltd“ įmonės veiklą Lietuvoje nėra žinoma, tačiau pabrėžia, kad tokie tinklinio marketingo ir investicijų į NT hibridai yra ypač rizikingi.
„Visų pirma tiesioginio investavimo į NT dažniausiai niekas neprižiūri. Kalbant apie investicijas, garantuotos grąžos nebūna. Net ir tuo atveju, jeigu įmonė įsipareigotų sumokėti ar kitais būdais užtikrinti tam tikrą grąžą, egzistuoja rizikos, susijusios su pačios įmonės galimu nemokumu ar net bankrotu“, – pasakoja A. Šilgalis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju egzistuoja nemaža rinkos rizika, t.y., kad pastačius būstą jo nepavyks realizuoti už planuotą kainą, nes būsto kainos rinkoje gali ne tik augti, bet ir kristi.
„Papildoma rizika – perkamas nepastatytas NT, todėl yra tikimybė, kad jis nebus užbaigtas ar visiškai priduotas, tad investuotojai gali patirti papildomų išlaidų. Pats pasakymas „garantuota grąža“ skatina atkreipti dėmesį ir pasidomėti išsamiau. Visos investicijos yra susijusios su rizika, už ją ir yra gaunama grąža.
Teoriškai – kuo didesnė galima rizika, tuo investuotojai reikalauja didesnės premijos (grąžos) už savo investuojamas lėšas. Tačiau paprastai rizikingi projektai baigiasi tuo, kad investuotojai praranda dalį ar visas investuotas lėšas“, – teigia LB Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas.
Konkrečiu atveju siūloma investuoti į NT Šiaurės Kipre, todėl egzistuoja dar ir politinės, valiutos kurso svyravimo rizikos – Šiaurės Kipras nėra euro zona, ten valiuta – Turkijos lira.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad investicijas į tokius regionus kaip Šiaurės Kipras reikia vertinti labai atsargiai, nes galima aukštesnė grąža ten kol kas yra lydima politinio netikrumo ir investicijų nesaugumo.
„Priemonės, kurios naudojamos investicijoms pritraukti tik patvirtina, kad ieškoma netradicinių investuotojų. Pastebėsiu, kad mažiau patyrusiam investuotojui pirmąsias investicijas reiktų atlikti į suprantamas ir lengvai analizuojamas mažiau rizikingas sritis ir rinkas, žinoma pradedant nuo namų rinkos. Investavimas į rizikingesnius regionus yra labiau skirti profesionaliems, patyrusiems ir daug informacijos sukaupusiems“, – teigia M. Statulevičius
Neteisėta investavimo schema?
Pasak A. Šilgalio, visa ši investicinė-bonusinė programa primena Ponzi schemą – neteisėto investavimo schema, kuri paremta tinklinio marketingo veikimo principu.
„Viskas vykdoma pasinaudojant tinkliniu marketingu, kurio esmė – pritraukti į sistemą naujų dalyvių, kurie įneštų savo pinigus. Kai tai vykdoma siekiant investuoti ar platinti investicijas, panašu į vadinamąją Ponzi schemą – tai apgaulinga ir neteisėta investavimo schema, kai pažadėtos palūkanos esamiems investuotojams yra sumokamos iš naujų investuotojų surinktų lėšų.
Ponzi schemos kūrėjai siekia pritraukti naujų investuotojų pažadėdami jiems didelę investicinę grąžą trumpu laikotarpiu ir labai mažą rizikos lygį“, – aiškina A. Šilgalis.
Taigi, Ponzi schemose surinkti pinigai nėra investuojami ir neatneša jokios investicinės grąžos. Tokioje schemoje nuolatinis pinigų augimas užtikrinamas tik tokiu atveju, jei yra pritraukiama naujų investuotojų, kai tai padaryti tampa sunku – Ponzi schemos dažniausiai žlunga.
Už sukčiavimą – baudžiamoji atsakomybė
Tiriant nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo, kiekvienas sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai. Pasak Lietuvos policijos atstovų, tai priklauso nuo kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybių, subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.
Pagal Informatikos ir ryšių departamento interneto svetainėje skelbiamos oficialiosios statistikos apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje duomenis, 2019 m. Lietuvoje užregistruoti 2 994 sukčiavimo atvejai.
„Policija neturi galimybės klasifikuoti sukčiavimų pagal atskirus nusikalstamos veikos padarymo požymius. Tačiau turimais preliminariais duomenimis, 2019 m. policijoje pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis“, – sako policijos atstovai.
Ar pastaruoju metu į policiją kreipėsi žmonės, kurie galimai būtų nukentėję nuo „Nem Millenium centre Ltd“ veikla prisidengusių žmonių nėra atskleidžiama: „Siekdami nepakenkti tyrimams, informacijos apie konkrečios įmonės atžvilgiu atliekamus veiksmus negalime pateikti.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Už tokios veikos padarymą, priklausomai nuo veikos sudėtingumo ir sunkumo lygio bei kitų aplinkybių, gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 3 ir net iki 8 metų.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuo galimai nusikalstamos veikos nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į policiją.
„Policija išnagrinėjusi gautą informaciją ir nustačiusi nusikalstamos veikos požymius, jei nėra aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, pradeda ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu yra išaiškinamos ir ištiriamos visos su įvykiu susijusios aplinkybės ir priimami atitinkami procesiniai sprendimai bei veiksmai“, – aiškina policijos atstovai. Jie taip pat pabrėžia, kad asmenims svarstantiems ar verta rinktis vienokią ar kitokią investicinę platformą, rekomenduojama būti atsargiems ir paskubomis nesusigundyti pasiūlymais.
„Neverta skubėti priimti sprendimą, o prieš nusprendžiant investuoti, reikėtų gerai įvertinti savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, bei nuodugniai pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais.“
Trys atsargumo taisyklės
A.Šilagalis primename tris atsargumo taisykles neprofesionaliesiems investuotojams, kurios gali padėti išvengti pinigų praradimo.
Pirmoji taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti.
Antroji taisyklė – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ ar užblokuotų interneto svetainių sąrašą. Tą galima padaryti Lietuvos banko interneto svetainėje lb.lt.
Trečioji taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.
A. Šilgalis teigia, kad dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ ir patikėję savo investicijas sukčiams. Sukčiai dažnai tariamuose investavimo pasiūlymuose pabrėžia „labai lanksčius produktus ir didelė jų pasirinkimą“, „minimalias rizikas ir garantuotus pelnus“, „nedideles pradines įmokas ir galimybę prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl. bonus)“, „itin lanksčias ir išskirtines prekybos sąlygas“ ir „mažus ar apskritai netaikomus paslaugų teikimo mokesčius“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimą“ ir pan.
