Rusijos karas Ukrainoje privertė Europą atlikti itin svarbius namų darbus, kurie iki karo pradžios nebuvo įvykdyti.
Kitaip tariant, suskubta didinti dujų rezervus, plėsti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, ieškoti kitų šalių partnerių, kurios galėtų parduoti žaliavos ir galiausiai užkirsti kelią rusiškų dujų naudojimui.
Tačiau tąkart Kremlius įnirtingai stengėsi pasinaudoti šiuo Europos Achilo kulnu, bet galiausiai sušaldyti Europos nutraukus rusiškų dujų tiekimą taip ir nepavyko.
Tiesa, artėjant rusiškų dujų tranzito sustabdymui sausio 1 d., įvyko kainų šuolis – TTF prekybos platformoje gamtinių dujų kainos šoktelėjo iki beveik 50 eurų už megavatvalandę ribos. Bet 2025-ųjų pirmomis dienomis galiausiai kainos pradėjo mažėti.
Kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad nors dabar nerimo dėl dujų tiekimo kur kas mažiau, stebėtis nereikėtų, jei šios žaliavos kaina ateityje pasikeistų.
Situacija išlieka trapi
„Ignitis“ dujų didmeninės prekybos departamento vadovė Asta Virbickienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad dujų krizės ženklų Europoje nematome jau kurį laiką, o situacija išlieka stabili ir gana rami.
Tačiau, pašnekovės teigimu, yra veiksnių, dėl kurių vis dar tvyro neapibrėžtumas, galintis lemti kainų didėjimą.
Gamtinių dujų tiekimas tiek gyventojams, tiek verslui, kaip buvo sklandus, taip bus sklandus ir ateityje. Tačiau pasaulio SGD balansas išlieka trapus su tam tikru trūkumu, nuo 2025-ųjų pradeda didėti SGD pasiūla 8–9 proc. per metus.
Pasiūlos augimas įsibėgės 2026–2027 metais, o tai, kainos prasme, turės teigiamos įtakos vartotojams artimiausius kelerius metus. Tačiau 2025-ieji yra augimo pradžia, nebūtinai iškart bus jaučiamas poveikis, vis tik, tokio dydžio ir kompleksiškumo projektai turi savybę vėluoti“, – komentavo A. Virbickienė.
„Ignitis“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija pratęsė įpareigojimą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. užpildyti dujų saugyklas 90 proc. Tačiau, kaip paprasta tai bus pasiekti kitąmet, priklausys nuo saugyklose esančių dujų likučių pavasarį.
„Pasaulinė geopolitinė situacija išlieka svarbus faktorius energetikoje: SGD terminalų leidimų išdavimas JAV, sankcijos, papildomi muitų tarifai tarp JAV, Kinijos ir Europos, taip pat neplanuoti SGD eksporto terminalų remonto darbai koreguoja status quo ir perskirsto SGD srautus tarp pasaulio regionų.
Oro sąlygas, žiemos šalčio bangas, kaip ir kasmet, reikia stebėti ir turėti galvoje, kad šie faktoriai daro įtaką gamtinių dujų balansui sezonui pasibaigus“, – kalbėjo A. Virbickienė.
Šiuo metu, pasak jos, Baltijos šalių ir Suomijos regionas apsirūpina dujomis per Lietuvos ir Suomijos importo terminalus, laikant dujas Latvijos požeminėje saugykloje bei turint galimybę importuoti dujotiekiu iš Lenkijos.
„Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis antrina, kad Europos Sąjunga (ES) sugebėjo susitvarkyti su gamtinių dujų tiekimo iššūkiais, o pernai buvo stebimas jų kainų mažėjimas. Tačiau kainų pokyčiai esą galėtų išryškėti dėl orų sąlygų.
„Kadangi ši rinka nėra liberalizuota, Lietuvoje buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainą nustato VERT, tad trumpalaikių išaugusios paklausos pokyčių galutinis vartotojas išties nejaučia. Esminiai veiksniai kainų pokyčiams yra orai.
Tarkime, gruodis buvo itin šiltas, lietingas ir vėjuotas, todėl gamtinių dujų paklausa šildymui ar elektrai neišaugo. Esant sausam, šaltam ir mažai vėjuotam orui natūraliai išaugtų ir dujų paklausa“, – svarstė M. Kietis.
Saugyklos užpildytos mažiau nei pernai
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Europa šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o dauguma valstybių jau seniau paskirstė gamtinių dujų gavimo šaltinius, vyksta ir elektrifikacijos procesas.
„Dėl geopolitinės situacijos, įskaitant ir 2022 m. pradžią Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Europa ėmėsi spartinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros plėtrą, o per 2022–2023 laikotarpį ES pradėjo veikti 7 nauji SGD terminalai, taip pat efektyviai išnaudojami ir jau esama infrastruktūra.
Štai pirmuosius SGD terminalus atidarė Vokietija ir kitos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Tuo metu Suomija išsinuomavo SGD laivą, siekdama diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą“, – vardijo pašnekovė.
Taip pat A. Bagočiūtė primena, kad Europos Komisija 2022 m. pristatė daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės planą „REPower EU“, kuriuo siekiama iki 2027 m. panaikinti bloko priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.
Tiesa, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dalis Europos šalių vis tiek neskubėjo keisti savo krypties ir toliau pirko rusiškas dujas, pavyzdžiui, Slovakija, Vengrija, Austrija, Moldova.
Šiuo metu ES saugyklos, kaip sako pašnekovė, yra užpildytos kiek daugiau kaip 70 proc.
„Tiesa, prieš metus jų užpildymas siekė kiek daugiau – apie 85 proc. Tačiau tikrai nėra ko nerimauti, gamtinių dujų kiekis saugyklose atitinka gamtinę daugiametį vidurkį. Pavyzdžiui, dar iki karo pradžios 2022 m. saugyklos buvo užpildytos apie 50 proc.
Kitaip tariant, ES yra apsirūpinusi gamtinėmis dujomis iš alternatyvių gamtinių dujų importo šaltinių. Daugiausiai gamtinių dujų Europa gauna iš Norvegijos – apie 30 proc., taip pat iš JAV ir kitų šalių“, – kalbėjo L. Bagočiūtė.
Prognozė niūresnė, nei buvo anksčiau
Taigi LEA atstovė sako, kad dėl pačių dujų išteklių baimintis nereikėtų, nes ES šiai žiemai turi pakankamą jų kiekį, taip pat alternatyvius kelius, iš kur galima nusipirkti šios žaliavos.
Tačiau neatmetama, kad dėl geopolitinių veiksnių ar kitų sprendimų kitą sezoną atsargų papildymas gali daryti įtaką jų kainoms.
„Gamtinių dujų ateities sandoriai ir toliau prognozuoja panašias – 43–46 eurų už megavatvalandę – siekiančias gamtinių dujų kainas, t.y. didelio kainų didėjimo kol kas nėra tikimasi.
Visgi metų pabaigoje buvo prognozuojamos iki 48 eurų už megavatvalandę siekiančios gamtinių dujų kainos“, – kalbėjo specialistė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Viktorija Tauraitė įžvelgia, kad rusiškų dujų tranzito uždraudimas trumpuoju laikotarpiu gali sukelti tam tikrą neapibrėžtumą ES dujų rinkoje, įskaitant ir ekonomine prasme.
„Kita vertus, privalumai ir naudos, susijusios su priimtu sprendimu, yra reikšmingesni ir svarbesni bei galimi trumpalaikiai nepatogumai.
Galima išskirti šiuos teigiamus aspektus: atsiribojimas nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir sąlyginai greitesnis perėjimas prie iškastinio kuro. Be to, atsiranda galimybė sustiprinti transatlantinius ryšius“, – svarstė ji.
Tuo metu „Ignitis“ A. Virbickienė sako, kad 2025 metais bus įdomu stebėti gamtinių dujų ateities kainų kreivę, kuri šiuo metu atspindi nestandartinę dinamiką.
„Gamtinių dujų kainos vasaros metu yra aukštesnės nei 2025/2026 m. žiemą. Situacijai nekintant, tai darys įtaką gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygiui. Iš kitos pusės Europos SGD importo pajėgumai yra pakankami, šiuo metu dalis terminalų neišnaudojami. Esant didesniam poreikiui, juos bus galima panaudoti.
Kaip minėta, 2025-iais pasaulio dujų balansas išlieka trapus, Europai teks pritraukti SGD krovinius, palaikant konkurencingesnes kainas, nei siūlys Azijos rinka“, – apibendrino ji.
Bendrovės „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė Lina Valiulytė–Vaišvilienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu dujų kainos svyruoja apie 50 eurų už megavatvalandę, o tai gerokai viršija istorinius vidurkius.
„Taip pat stebimas neįprastas reiškinys, nes kainos žiemos metu yra žemesnės nei numatomos 2025 m. vasarai.
Šiuo metu Europos Sąjunga siekia diversifikuoti dujų tiekėjus ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos. Dėl to vyksta derybos su JAV dėl didesnių suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekių pirkimo.
Jeigu toks įsipareigojimas priimtas nebus, JAV svarstytų įvesti papildomus tarifus. Taip pat buvo gauta signalų iš Kataro dėl galimo SGD dujų krovinių tiekimo stabdymo Vokietijai. Visi įvardyti veiksniai daro tiesioginę įtaką kainai ir apsunkina bet kokias šių metų prognozes“, – kalbėjo L. Valiulytė–Vaišvilienė.
Pašnekovės teigimu, situacija dujų rinkoje išlieka ganėtinai nestabili, o tai gali lemti kainų svyravimus tiek vasaros, tiek ir žiemos metu.
Smarkiai brango maisto prekės
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad per pastaruosius kelerius metus gyventojų pajamos Lietuvoje augo gana sparčiai, tačiau taip pat gerokai pabrango ir maisto prekės.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo, kodėl gi maistas pas mus tiek pabrango.
„Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc. Kai kurie maisto produktai – pienas, kiaušiniai, duona – pabrango dar dagiau“, – pripažįsta ekonomistas.
Anot jo, brangimą lėmė tiek didesni įmonių pelnai, tiek darbo sąnaudos, tiek energijos ištekliai.
„Šiek tiek tam įtakos turėjo padidėjęs įmonių grynasis pelningumas (nuo 5,3 proc. iki 6,7 proc.), pabrangę kai kurie grūdai (kviečiai pabrango beveik trečdaliu), 75 proc. padidėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos.
Bet daugiausiai tam įtakos turėjo beveik trigubai išaugusios gamtinių dujų kainos ir 67 proc. padidėjęs minimalus atlyginimas (ir visos darbo sąnaudos)“ – pastebėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas kiek ironiškai įvertino naujausią valdžios iniciatyvą dėl maisto kainų mažinimo:
„Tikiuosi, formuojama Maisto Kainų Stebėjimo Taryba atlyginimų nemažins. Bet gal suras būdų kaip atpiginti dujas, sėkmės.“
Lietuvos bankas 2025 m. prognozuoja, kad bendrąją infliaciją Lietuvoje veiks gerėjanti tarptautinė aplinka, augsiančios kai kurių energijos žaliavų (pavyzdžiui, dujų), kainos, didėsiantys netiesioginiai mokesčiai.
LEA duomenimis, Lietuvoje metinis gamtinių dujų vartojimas išaugo 14,2 proc., Latvijoje – 7,6 proc., Estijoje – 8,2 procento. Pernai Lietuvoje buvo suvartota 17 teravatvalandžių dujų, o 2023 – 15 teravatvalandžių.
Tačiau toks gamtinių dujų vartojimas išliko kur kas mažesnis nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuva suvartojo 24 teravatvalandžių gamtinių dujų.
2024 metais dujų vartojimo augimą, palyginti su 2023 m., daugiausia lėmė didesnis tiesiogiai prijungtų vartotojų vartojimo augimas, kuris didėjo 17 procentų. Prie skirstymo tinklo prijungtų vartotojų vartojimas per metus augo 10,5 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Sankcijos pradeda jaustis :D
