Įsigijus savo būstą, dar nereiškia, kad galėsi daryti tai, ką norite, mat šiuo metu galiojantys įstatymai draudžia vykdyti tam tikrą veiklą.
Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai papasakojo, kokių reikalavimų neturėtų užmiršti gyventojai, mat kitu atveju, jeigu pažeidimas bus užfiksuotas, gali būti skiriamos ir baudos.
Dulkinti kilimų ar kepti šašlykų balkone negalite
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, kad šiuo metu pagal įstatymus tam tikri apribojimai taikomi nuosavo ar nuomojamo buto patalpose.
„Balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat įstatymai sako, kad negalimai laikyti gūvūnų ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas.
„Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo, kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, gyvūnų negalima laikyti ir palikti be priežiūros bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.
Katės, šunys ir šeškai turi būti registruoti gyvūnų augintinių registre ir paskiepyti. Savininkai privalo surinkti gyvūno ekskrementus ar kitus teršalus (pavyzdžiui, plaukus) daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose. Šunis vesti laukan reikia tik už pavadėlio. Būtina įsitikinti, kad lifte esantys žmonės neprieštarauja, kad kartu būtų vežamas gyvūnas, – teigė savivaldybė atstovas.
G. Grubinskas pastebi, kad apie rastą gyvūną be šeimininko reikėtų pranešti per tinklalapį www.tvarkaumiesta.lt. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams negalima gyvūnų vedžioti ar leisti į vaikų žaidimo aikšteles, leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
Tuo metu daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, koridoriuose, balkonuose, rūsiuose, palėpėse ar bendruose tualetuose, virtuvėse, dušuose asmenims draudžiama rūkyti, o kai bent vienas daugiabučio namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą dėl rūkymo daugiabutyje, draudžiama rūkyti ir atskiriems butams priklausančiuose balkonuose, terasose ir lodžijose.
„Taip pat draudžiama trikdyti kitų namo gyventojų ramybę ar darbą vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu. Taip pat negalima per balkono ar lodžijos langus valyti, dulkinti kilimų, grindų dangų, patalynės, drabužių ar kitų daiktų.
Augalus balkonuose, lodžijose ar prie jų laistyti ir tręšti reikėtų taip, kad vanduo ar kiti skysčiai netekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų“, – kalbėjo jis.
Savivaldybės atstovas taip pat primena, kad bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Už ramybės trikdymą – bauda
Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams primena, kad už ramybės tirkdymą taip pat yra numatytos atskiros baudos – nuo 80 iki 300 eurų.
O štai už netinkamą augalų priežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių vartojimo pažeidimus gali būti skirtas įspėjimą arba baudą iki 90 eurų.
Jeigu gyventojai netinkamai prižiūrės savo gyvūnus, asmenims grėstų bauda nuo 30 iki 550 eurų, o už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 1000 eurų.
Griebiasi savavališkų veiksmų
Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė antrina, kad rūkymas balkonuose ar lodžijose yra dražudžiamas, kai tam prieštarauja bent vienas daugiabučio namo gyventojas.
„Taip siekiama užtikrinti, kad pas kaimynus neatkeliautų dūmai, mažėtų gaisro tikimybė. Dėl tokių pat priežasčių draudžiamas ir kepsninių naudojimas.
Laikantis miesto tvarkymo ir švaros taisyklių – gyventojai neturėtų užteršti bendrųjų erdvių ar kiemų juose sandėliuojant nenaudojamus daiktus, statybines medžiagas, paliekant šiukšles. Tai kelia diskomfortą kaimynams, gali atsirasti sveikatos, elementarios higienos problemos, teršiama aplinka“, – kalbėjo K. Sakalauskienė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad šiemet savivaldybė pradėjo 5 administracines teisenas už tabako gaminių vartojimą daugiabučių balkonuose ar lodžijose.
„Asmenims paskirtos administracinės nuobaudos. Jeigu nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą – asmuo įspėjamas arba skiriama bauda nuo 20 iki 50 eurų. Nusižengus pakartotinai, bauda atitinkamai didėja – nuo 50 iki 90 eurų.
Butų ar patalpų savininkams Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pakartotinai – skiriama bauda svyruoja nuo 60 iki 120 eurų. Tokių atvejų šiemet pasitaikė vos 2“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Gatulio teigimu, tiek bendrabučių kiemuose, tiek atskirų butų balkonuose draudžiama naudoti kepsnines, o tokios pat taisyklės galioja miesto parkuose, skveruose ir kitose rekreacinėse vietose, jeigu tam nėra specialiai numatytų vietų.
Už šių taisyklių nesilaikymą, kaip sako savivaldybė atstovas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimas padarytas pakartotinai – baudą 140 iki 600 eurų.
Kauno savivaldybės atstovas taip pat primena gyventojams, kad daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose taip pat draudžiama plauti transporto priemones, po balkonais ar bendrojo naudojimo patalpose laikyti ir kaupti daiktus, medžiagas ar atliekas.
Be to, pastebima, kad gyventojai griebiasi ir savavališkų veiksmų.
„Pastebime tendenciją, kad gyventojai linkę žaliąsias erdves užpilti skaldele, išsikloti plytelėmis taip sukuriant papildomas automobilių stovėjimo vietas. Dažnu atveju čia pat iškyla atitvarai, užkardos, vietas skiriančios grandinės ir lentelės. Tokie veiksmai bendro naudojimo vietose negali būti atliekami savavališkai, be reikiamų leidimų.
Už šiuos tvarkos ir švaros pažeidimus gali būti skirtos 20–140 eurų baudos, už pakartotinį taisyklių nesilaikymą – 140–600 eurų baudos. Iki šiol Viešosios tvarkos skyrius sulaukė apie 100 pranešimų“, – sakė G. Gatulis.
Dar viena opi problema, savivaldybės atstovo teigimu, tai ilgą laiką neeksploatuojamos, be priežiūros paliktos transporto priemonės.
„Vien šiemet gauti 424 pranešimai, 288 iš jų pašalintos, 27 priverstinai nutemptos į saugojimo aikšteles.
Asmenys, ilgiau nei 3 mėn., laikantys tokio tipo transportą bendrojo naudojimo vietose gali būti baudžiami nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 140 iki 300 eurų. Teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos. Tokiu būdu atlaisvinamos vietos automobiliams kiemuose, neteršiama aplinka“, – sakė jis.
Neleidžiama šerti bešeimininkių gyvūnų
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Linas Lapinskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad pagrindiniai reikalavimai, keliami daugiabučių namų gyventojams, yra numatyti Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.
„Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad draudžiama laistyti ar tręšti balkonuose, lodžijose, terasose ar prie jų, arba prie langų auginamus augalus (gėles, vaistažoles, daržoves ir pan.) tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, lodžijų, terasų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų.
Tokių pažeidimų Klaipėdos m. savivaldybė šiais metais nenustatė. <...> Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o padarius pakartotinai, bauda siektų nuo 140 iki 600 eurų“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Tuo metu už rūkymą balkonuose ar kitose dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose šiemet buvo surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolą. Būtent už tokio pobūdžio pažeidimą gali būti įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o nusikaltus dar kartą – nuo 50 iki 90 eurų.
L. Lapinskas antrina kitų savivaldybių atstovams ir sako, kad gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ar kitur.
„Taip pat šiame apraše numatytas draudimas šerti bepriežiūros, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai.
Tokių pažeidimų Klaipėdos m. savivaldybė nenustatė. Užfiksavus tokį pažeidimą, grėstų baudą nuo 30 iki 120 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 120 iki 230 eurų“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Klaipėdos savivaldybės atstovas taip pat dar kartą primena, kad bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija. L
