Tauragietis Giedrius (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad viešėdamas Vokietijoje išsinuomojo automobilį ir važiavo magistralėje, kur greitis nėra ribojamas.
Jis prisimena, kad važiuodamas visiškai nepastebėjo ženklų, rodančių, kad įvažiavo į gyvenvietę.
Grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pranešimų apie 3 baudas už greičio viršijimą Vokietijoje, dvi iš jų – už greičio viršijimą gyvenvietėse.
Jis jų laiku nesumokėjo, tad bendra skolos suma per mažiau nei metus išaugo net iki 14 tūkst. eurų skolos.
„Vienas mano pažįstamas taip pat gavo vieną 200 eurų baudą Vokietijoje. Per pusmetį ji išaugo net iki 3 tūkst. eurų. Nesuprantu, kodėl ten taip greitai auga tokių palyginti nedidelių nusižengimų baudos.
Manau, kad verta perspėti kitus – važinėjant Vokietijoje, ypač autobane, neatsipalaiduokit, nes tada teks vykti atgal į Vokietiją ir keletą metų atidirbinėti. Lietuvoje su tokiais atlyginimais tokios skolos grąžinti būtų neįmanoma“, – kalbėjo Giedrius.
Kaip kas vyksta nežino nė viena institucija
Vis tik, kaip ir dėl ko baudos už greičio viršijimą Vokietijoje gali šitiek išaugti, niekas tiksliai atsakyti negalėjo.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Vokietijos ambasada Lietuvoje nukreipė į Lietuvos ambasadą Vokietijoje, o ši nukreipė atgal į Vokietijos ambasadą Lietuvoje, tad komentaro nepateikė nė viena.
Į klausimus, kaip ir per kiek laiko lietuvius pasiekia pranešimai apie baudas užsienyje ir ką daryti, jeigu pranešimas pasimeta, o bauda per tą laiką spėja išaugti kelis kartus, neatsakė nei Teisingumo ministerija (į ją pasiūlė kreiptis antstoliai), nei Vidaus reikalų ministerija, nei policija (į ją pasiūlė kreiptis Vidaus reikalų ministerija), nei teisininkai, nei institucijos toje pačioje Vokietijoje.
Kas lemia baudų dydžius Vokietijoje?
Vis tik bendrai šia tema pakomentuoti sutiko tik viena iš daugelio tv3.lt kalbintų Vokietijos institucijų – Federalinė skaitmeninių technologijų ir transporto ministerija, trumpai – BMDV (vok. Bundesministerium für Digitales und Verkehr).
Jos atstovė spaudai Simone Nieke priminė, kad Vokietija yra federacinė valstybė, į ją įeina žemės, kurios ir vykdo baudų skyrimo procedūras.
Kadangi Vyriausybė neturi teisės kištis ar nurodinėti federalinėms žemėms, yra neįmanoma pateikti visos informacijos apie tai, kaip kiekvienoje federalinėje žemėje yra skiriamos ir skaičiuojamos baudos.
Anot S. Nieke, paprastai kelių eismo taisyklių pažeidimai yra traktuojami kaip administraciniai nusižengimai, už kuriuos gali būti skirta bauda iki 2 tūkst. eurų.
Vis tik baudų dydžius lemia paties nusižengimo pobūdis ir pavojus, kurį tas nusižengimas gali sukelti.
Pvz., baudos paskyrimas priklauso ir nuo transporto priemonės dydžio: kuo didesnė transporto priemonė, tuo didesnis yra jos greičio viršijimo keliamas pavojus, tuo didesnė ir bauda, komentavo BMDV atstovė.
Taip pat, pasak jos, bauda priklauso ir nuo vietos: gyvenvietėse greičio limitai yra mažesni, nei užmiestyje, kadangi yra keliamas didesnis pavojus (yra daugiau pėščiųjų, dviratininkų, automobilių ir pan.).
Tad ir baudos ten už tuos pačius pažeidimus yra didesnės nei už gyvenviečių ribų.
„Pvz., jei automobiliai iki 3,5 t viršija leistiną greitį iki 10 km/val., gyvenvietėse skiriama 30 eurų bauda, o už jų ribų – 20 eurų bauda.
Jei leistinas greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/val., mieste taip pat bus mokama didesnė bauda – 115 eurų, o užmiestyje – 100 eurų.
Didžiausia numatyta bauda už greičio viršijimą – 800 eurų – yra skiriama, kai greitis gyvenvietėse yra viršijimas daugiau kaip 60 km/val. O užmiestyje žymiai mažesnė – 700 eurų – bauda yra mokama, kai greitis viršijamas daugiau kaip 70 km/val.“ – dėstė pašnekovė.
Mokesčiai šalia baudų gali siekti tūkstančius eurų
S. Nieke paminėjo, kad, neskaitant baudų, už kiekvieną baudos skyrimo procedūrą yra imamas papildomas mokestis.
Taip pat pranešime apie baudą institucija dar gali nustatyti ir kitus mokesčius, pvz., apmokėti pranešimo įteikimo išlaidas.
„Be to, jeigu administracinės ir teisinės pagalbos sandoriai vyko su užsienio šalimis, šias išlaidas pažeidėjas taip pat turi kompensuoti“, – pridūrė BMDV atstovė.
Anot jos, mokestis skaičiuojamas pagal baudos dydį, t. y. 5 proc. baudos. Mažiausia mokesčio suma gali būti 20 eurų, o didžiausia – 7,5 tūkst. eurų.
O, jeigu tame pačiame pranešime yra nurodytos kelios baudos, išlaidų dydis nustatomas pagal bendrą jų sumą. Tad vien mokesčiai prie baudos gali siekti tūkstančius eurų.
Pašnekovė pridūrė, kad asmeniui, kuris atsisako sumokėti baudą ir visus gautame pranešime nurodytus mokesčius, gali tekti mokėti dar ir delspinigius.
Taigi Vokietijoje, atstovės teigimu, nėra kažkokios sistemos, pagal kurią kas tam tikrą laiką baudos laipsniškai didėtų.
„Nukentėjusiems asmenims visada rekomenduojama kreiptis į teisininkus, kad būtų galima patikrinti sprendimą ir prireikus imtis veiksmų prieš jį.
Taip pat reikia įsitikinti, kad gautas laiškas iš tikrųjų yra oficialus dokumentas, o ne bandymas apgauti“, – pažymėjo S. Nieke.
Baudų didėjimas ir antstolių atlygis Lietuvoje
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kaip baudos skiriamos ir turi būti sumokamos Lietuvoje. Anot jos, jei nusižengimas padaromas pirmą kartą, bauda sumažinama perpus.
Pvz., viršijant greitį daugiau kaip 10 km/h, bet nedaugiau kaip 20 km/h, pirminė bauda būtų 12 eurų. Tačiau surašant administracinį nurodymą (nepakartotinio nusižengimo atveju) asmeniui siūloma sumokėti vos 6 eurų baudą.
VMI aiškinimu, jeigu asmuo per numatytą laiką baudos nesumoka, pirminis nuosprendis yra naikinamas ir jam jau būna skiriama minimali bauda – ne 6, o jau 12 eurų.
Jeigu pažeidėjas nesusimoka ir tada, VMI išieškojimą perduoda antstoliui – tada bauda taip pat pakyla, nes asmeniui tenka mokėti ir už antstolio darbą: „Viskas susiję su nesusimokėjimu laiku ir pranešimų ignoravimu.“
Antstolių rūmų revizijos komisijos narys, antstolis Saulius Virbickas visų pirma patikino, kad administracinės baudos išieškojimo išlaidos Lietuvoje negali išaugti tokiu neproporcingu skolai dydžiu, kadangi tiek baudos, tiek antstolio vykdymo išlaidos yra fiksuotos.
„Aš žinau, kad, pvz., Jungtinėje Karalystėje, bauda yra skiriama pagal tai, kiek žmogus turi pajamų. Jei jis – milijardierius, bauda už kelių eismo pažeidimą gali būti ir milijoninė, jei bedarbis – bauda už tą patį pažeidimą gali būti simboliška.
Lietuvoje teisinė sistema veikia kitaip. Antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo baudos dydžio ir atlygio dydžius nustato įstatymo leidėjas – tai nepriklauso nuo antstolio valios“, – aiškino S. Virbickas.
Jis įvardijo, kad kuo bauda didesnė, tuo didesnis ir antstolio atlygis, pvz.:
- išieškant 1 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis – 170 eurų;
- išieškant 4 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis – 480 eurų;
- išieškant 10 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis – 800 eurų;
- išieškant 40 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis – 1,6 tūkst. eurų.
„Nors reikėtu pažymėti, kad didesnių skolų išieškojimas nėra dažnas atvejis, tai – vienetiniai atvejai“, – pridūrė antstolis.
Jis aiškino, kad skolų didėjimas Lietuvoje priklauso ir nuo priteisimo: jei buvo priteistos palūkanos, dėl jų skola kasdien didėja, o antstolis privalo jas skaičiuoti ir išieškoti.
Jeigu yra netesybos, tai už kiekvieną dieną yra priskaičiuojama tam tikra pinigų suma. Taigi pagrindinis skolos didėjimas, pašnekovo teigimu, iš to ir susideda.
„Pvz., šiandien gavau išieškojimą, kur teismas išieškotojui iš skolininko priteisė 14 tūkst. eurų skolą ir 1 proc. palūkanas nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną.
Nesunkiai galime paskaičiuoti, kad tokiu atveju po metų, jeigu skolininkas skolos nepadengs, skolos suma bus jau ne 65,1 tūkst. eurų. Ir pažymėtina, kad visą šią sumą gaus ne antstolis, o išieškotojas“, – pasakojo S. Virbickas.
O vykdymo išlaidos (antstolio atlygis), pasak pašnekovo, yra tik fragmentas prie esamos skolos.
S. Virbickas patikino, kad antstolis negali pats sugalvoti, kiek kainuos jo darbas išieškant skolą – visas vykdymo išlaidas yra nustatęs teisingumo ministras, jas patvirtina finansų ministras ir viską automatiškai suskaičiuoja pati „Antstolių informacinė sistema“.
Jis nurodė, kad nėra ribų, kiek daugiausia skola gali išaugti per mėnesį ar metus, tačiau patikino, kad iki kažkokių pasakiškų dydžių ji niekad neišauga.
„Teisingumo ministerija labai saugo žmonių interesus ir yra nustačiusi tokius įkainius, kad vykdymo išlaidos sudaro tik labai nedidelę skolos dalį. Išimtis gali būti tik mažų sumų išieškojime. Pvz., jeigu išieškoma suma – 5 eurai, tai kaip jūs įsivaizduojate, koks turėtų būti antstolio atlygis?
Išieškant 5 eurų skolą antstolio atlygis būtų 8 eurai. Viskam yra proto ribos – juk, jei žmogus yra toks nepareigingas, kad net kelių eurų nesusimoka, tai jau tada antstolis, išieškodamas tą skolą, turi gauti kažkokį atlygį, kad tas darbas nebūtų bent jau per daug nuostolingas“, – kalbėjo S. Virbickas.
