Padidintas mokestis už išgautą požeminį vandenį ateityje žada didesnes tiek geriamojo vandens buteliuose, tiek vandens iš čiaupo kainas. Mineralinio vandens gamintojai oponuoja, kad iki šiol buvo skriaudžiami, todėl mokestis – teisingas.
Kainos kils nuosaikiai
Nuo šių metų pasikeitus mokesčio už požeminį vandenį tarifams, labiausiai dėl to nerimauja geriamojo vandens tiekėjai ir gamintojai. Požeminio vandens, juridinių asmenų naudojamo komerciniams tikslams ir supilstyto į tarą, tarifai pakilo net 180 kartų, nuo 6 centų iki 10,8 lito už 1 kub. m. Už pirmą šių metų ketvirtį komerciniais tikslais panaudotą vandenį įmonės turi atsiskaityti per balandį.
Geriamąjį vandenį gaminančios bendrovės „Sileka“ vadovas Gedas Meškūnas patikino, kad įmonė jau anksčiau nujautė mokesčio už vandenį didinimo neišvengiamybę. Tačiau esą niekas nesitikėjo, jog mokestis šoktels taip smarkiai.
Dėl šios priežasties pašnekovas neabejojo, kad pilstomo vandens kainos turėtų pakilti. Tačiau, pasak G.Meškūno, kainos paaugs tik nesmarkiai, esą priešingu atveju vandens pardavimas
smuktų: „Vanduo yra specifinis produktas. Tai ne alus ir ne degtinė, kuri yra nebūtina prekė, – vanduo yra kasdienio vartojimo prekė, todėl jos kaina smarkiai kilti neturėtų.“Pašnekovo teigimu, jau dabar visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad mineralinis vanduo yra geresnis už vandenį iš čiaupo ar apskritai geriamąjį vandenį. Todėl konkuruoti su mineralinio vandens tiekėjais esą nelengva. Smarkiai padidėjus supilstyto geriamojo vandens kainoms, G.Meškūno manymu, gyventojai dar labiau nusigręžtų nuo siūlomos produkcijos ir paprasčiausiai rinktųsi vandenį iš čiaupo.
Dengs savomis lėšomis
Siekdamos vartotojų neatbaidyti kainų šuoliais, G.Meškūno teigimu, bendrovės turės „praryti mokestį“ ir kainų skirtumą padengti iš savo kišenės. O tai, anot jo, bus labai sunku ir privers bendroves perskirstyti išlaidas.
Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ komercijos direktorius Robertas Šnaras taip pat sakė nemanantis, kad pilstomo geriamojo vandens kaina dabartinėmis rinkos sąlygomis padidės. Anot jo, mineralinį vandenį tiekianti bendrovė siūlo ir paprasto geriamojo vandens, tačiau kainų pokyčių neplanuoja: „Daugelį metų kainodaros nekoreguojame, nors brangsta žaliavos, didėja vežimo išlaidos. Tačiau dabartinė rinkos situacija drąsiai keisti kainų neleidžia.“
Kita vertus, pašnekovas padidintą mokestį vertino palankiai. Jis laikėsi nuostatos, kad tose pačiose parduotuvės lentynose parduodamas mineralinis ir geriamasis vanduo turėtų būti apmokestintas vienodai.
„Į butelius supilstytas mineralinis vanduo kartais suprantamas lygiai taip pat kaip geriamasis vanduo, nes jį galima rasti toje pačioje parduotuvės lentynoje. Tačiau mineralinis vanduo visada buvo gana smarkiai valstybės apmokestintas – net daugiau nei aplinkinėse valstybėse. O paprastas stalo vanduo apmokestintas nebuvo – jam buvo taikomas vandentiekio tarifas“, – sakė R.Šnaras.
Sulygins sąlygas
Lietuvos natūralaus mineralinio vandens asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pabrėžė, kad bet koks mokesčio kėlimas nėra geras reiškinys, nes galutinis vartotojas bet kokiu atveju pajus padidinto mokesčio įtaką. Tačiau iki šiol esą dėl neapsižiūrėjimo taikyti skirtingi tarifai buvo neteisingi.
„Lygių konkurencinių sąlygų sudarymas yra geras žingsnis. Iki šiol mineralinio vandens gamintojai už kubinį metrą mineralinio vandens mokėjo ir iki šiol moka 10,8 lito. O paprasto geriamojo vandens pilstytojai mokėjo tik 6 centus. Tad konkurencinės sąlygos skyrėsi net šimtais kartų. Manau, kad šis Seimo įstatymas tiesiog sulygina bendrovių galimybes“, – sakė G.Morkūnas.
Anot pašnekovo, šiuo metu lentynose siūlomas į plastikinius butelius supilstytas geriamasis ir mineralinis vanduo kainuoja labai panašiai. Tai esą reiškia, kad mineralinio vandens pilstytojai turėdavo daugiau sąnaudų padengti iš savo lėšų nei geriamojo vandens pilstytojai.
Vis dėlto prognozuoti, kaip mokestis turės įtakos supilstyto geriamojo vandens kainoms, G.Morkūnas dar nesiryžo. Esą bendrovės gali nuspręsti, kad kelti kainą neprasminga.
Sukėlė painiavą
Naujas mokestis galvos skausmą kelia ne tik požeminį vandenį išgaunantiems geriamojo vandens gamintojams, tačiau ir vandens tiekėjams. Įvedus naują mokestį, tarifai už išgautą vandenį namų ūkiams ir pramonės įmonėms nebebus vienodi, kaip būdavo anksčiau.
"Kai buvo svarstomi šio mokesčio padariniai ir jo įtaka geriamojo vandens kainai gyventojams, buvo pažiūrėta paviršutiniškai ir manyta, kad mokestis gyventojams įtakos tikrai neturės. Tačiau, nors mokestį už gamtos išteklius padidino juridiniams asmenims, t. y. pramonei ir gamybininkams, mokesčio įtaka bus juntama ir kitiems paslaugos vartotojams, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu vandens tiekėjams daugiausia klausimų kelia sudėtingas mokesčio administravimas. Esą vandens tiekimo įmonės dalį išgauto vandens naudoja ir savo reikmėms – technologijos tikslams.
„Jei už gamybai naudojamą vandenį tiekėjai turės mokėti padidintą valstybės mokestį, vadinasi, vandentvarkos įmonės ir savo reikmėms sunaudotą vandenį turės apmokestinti keturis kartus didesniu tarifu. Vien dėl to neišvengiamai didės paslaugos sąnaudos ir, žinoma, vandens kaina. Nors Vandens tiekėjų asociacija ir įmonės gavo Aplinkos ministerijos paaiškinimus šiuo klausimu, o įmonės jau deklaravo minimą mokestį už pirmą šių metų ketvirtį, kyla labai daug klausimų dėl paaiškinimo įgyvendinimo galimybių“, – sakė B.Miežutavičius.
Pajus ir paprasti gyventojai
Pašnekovas pasakojo, jog mokestis už išgautą požeminį vandenį mokamas už visą iš žemės gelmių išgautą vandenį. Jis taip pat pabrėžė, kad reikšminga vandens dalis prarandama dėl neišvengiamų nuostolių tinkluose. Esant skirtingiems mokesčių tarifams pramonei ir gyventojams esą kyla neaiškumų, kurią dalį vandens nuostolių priskirti pramonei, o kurią – gyventojams.
Taip pat, anot jo, neaišku, kaip apmokestinti vandenį gaisrams gesinti ir atskirti gamybai, pramonei ar paslaugoms skirtą vandenį nuo geriamojo vandens, skirto buitiniams poreikiams, jei, pavyzdžiui, gyventojų bendrijos eksploatuojamo pastato pirmame aukšte yra komercinės paskirties patalpos, o kituose aukštuose gyvena žmonės.
Vis dėlto B.Miežutavičius sakė dar negalintis pasakyti, kiek geriamasis vanduo brangs, juo labiau kad kainas, esant reikalui, peržiūri ir patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės kainų komisija.
Mokesčio už vandenį tarifai
Ištekliai Tarifai (litais už 1 kub. m)
Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.
Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį, vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui 0,06 0,06
Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį, naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą 0,06 10,8
Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį 0,06 0,24
Mineralinis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose 10,8 10,8
Mineralinis vanduo, naudojamas gydymo įstaigose 5,4 5,4
Paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui 0,007 0,007
Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti 0,0007 0,0007
Paviršinis vanduo žuvininkystei 0,0005 0,0005
Paviršinis vanduo hidroenergetikai 0,00003 0,00003
Paviršinis vanduo atominei elektrinei 0,001 0,001
