„Lėšų švaistymas, galimos korupcijos apraiškos yra netoleruotinos, todėl visi įtarimų keliantys pirminės dokumentų analizės faktai privalo būti nuosekliai ištirti“, - pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Anot ministerijos, pirminė dokumentų analizė rodo, kad bendrovė 2010-2011 ir 2016 metais 317 kv. metrų ploto pastato remontui išleido 461 tūkst. eurų, arba 1454 eurus vienam kv. metrui. Audito metu bendrovė turės pagrįsti tokią darbų kainą.
„Utenos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Bilaišis BNS sakė, kad tokia kaina yra normali, nes senas pastatas buvo iš esmės rekonstruotas.
„Šiandien gavau raštą, kad ministerija sudarė audito grupę, kuri rytoj atvažiuos tikrinti. Pastatas yra 1965 metų statybos. Pasamdyti projektuotojai padarė rekonstrukciją pastato, o pernai buvo pritarta pastato renovacijai. Dabar kilo įtarimas, kad viskas per brangu. Mes tos kainos neišgalvojome. Yra paskaičiuota, statybos leidimai išimti. Viskas pagal statybos leidimą padaryta. Tai buvo kapitalinė rekonstrukcija. Jis yra apšiltintas 20 centimetrų akmens vata ir pakeisti langai į plastikinius. Pernai dar buvo mediniai“, - teigė G.Bilaišis, tikinęs esąs direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai ir todėl neturintis išsamios informacijos. Įmonės direktorius, anot jo, dabar atostogauja.
Jis teigė nežinantis ir negalintis įvardinti, kokia bendrovė atliko darbus ir kiek bendrovių varžėsi dėl šio projekto rangos.
„Aš nemanau, kad kas nors tokį pastatą renovuotų pigiau. Dabar dėl bendrovės tikrai negaliu pasakyti. Buvo paskelbtas konkursas ir dalyvavo ne viena įmonė“, - tvirtino G.Bilaišis.
„Pirma pinigai buvo skirti viduj suremontuoti, o vėliau jau buvo skirti išorei. Buvo naudojami mūsų vidiniai pinigai“, - vėliau pridūrė G.Bilaišis, Susisiekimo ministerija šiemet Vyriausybei pasiūlė pertvarkyti kelių priežiūros įmones. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas šiai reformai pritarė iš esmės, tačiau dar turės pritarti posėdyje, o vėliau reformai turės pritarti ir Seimas.
Ministerija siūlo, kad dar šiemet vietoje valstybės įmonės „Automagistralė“ ir 10-ies regioninių priežiūros įmonių turėtų atsirasti viena valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Ministerijos skaičiavimais, centralizavus įmones, bus galima sutaupyti iki 8,5 mln. eurų. Į naują valstybės įmonę ketinama perkelti visą įmonių valdomą techniką ir personalą, o jos būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą kelius valdyti numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
