Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ukrainos ekonomikai grimztant į dugną ir Rusijai aneksavus Krymą, vyriausybė prabilo apie savarankiškesnių teisių suteikimą šalies regionams – taip galima būtų sustiprinti skirtingą Rytų ir Vakarų regionų ekonomiką. Vakarų Ukraina ekonomines reformas sieja su Europa, Rytų – su Rusija.
Opozicija prieš mėnesį perėmusi vyriausybės vairą iškart paskelbė, kad šalies iždas tuščias. Šalies valiuta nusmuko beveik trečdaliu, infliacija auga ir be investicijų iš išorės šalis neišsivers.
Skola už dujas „Gazprom`ui“ siekia 2 milijardus dolerių, be to, Rusija skelbia, kad Ukraina jai skolinga apie 16 milijardų. Europos Sąjunga ekonomikai gaivinti žada tik pusantro milijardo dolerių, Jungtinės Amerikos valstijos – milijardą.
Pasak politikos ir ekonomikos apžvalgininkų, pašalintasis prezidentas Viktoras Janukovyčius nustekeno regionus. Lėšos plaukė į Kijevą, o regionų infrastruktūrai atitekdavo tik biudžeto trupiniai. Aneksuotas Krymas – ne išimtis.
„Regionai buvo griežtai užspausti. Visos surinktos lėšos keliaudavo į Kijevą. O iš ten tik keli procentai iš biudžeto grįždavo į regionus. Reikia keisti įstatymus ir regionams leisti spręsti, kam skirti pinigus, kokius projektus įgyvendinti“, – tikina politikos apžvalgininkas Taras Vozniakas.
Lvovo gyventojai tikisi įvairių greitų reformų – ir politinių, ir ekonominių. Reikia tvarkyti kelius, gatves, restauruoti pastatus. Jų viltys siejamos su ES.
Vakarų Ukrainos regionas išgyvena iš turizmo – čia pat Karpatai, vystoma mašinų, metalų apdirbimo, radiotechnikos, maisto ir vaistų pramonė, vidutinis ir smulkusis paslaugų sektorius.
„Neturime stambių metalurgijos gamyklų. Bet turime įmonių, kuriose dirba pusantro tūkstančio žmonių, penki šimtai ar trys šimtai. Prieš keletą dienų buvau susitikęs su verslo atstovais ir konstatavome, kad didelio ekonominio kritimo nėra, nes įmonės turi sutartis su Europa“, – teigia Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius.
Ukrainos vyriausybė žada – asociacijos sutarties su ES ekonominė dalis bus pasirašyta po prezidento rinkimų, birželį.
„Investuotojai pasirengę jau šiandien ateiti, nes ES – tik už 50 kilometrų. Mūsų ambicingi projektai –industrinės zonos įkūrimas, Informacinių technologijų parko startas jau tampa realiais. Lvove gaminame žemagrindžius tramvajus, ir Vilnius jais domisi. Bendradarbiavimas įmanomas“, – tvirtina Lvovo meras Andrij Sadovij.
„Yra galimybė gauti ir europinę paramą. Kada dalyvauja miestai-patneriai Vilnius, Lvovas ir dar vienas miestas iš Vakarų Europos. Ir tokiu būdu mes be problemų pritrauktume lėšų jų specialistų apmokymui, padėtume rengti projektus“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Ukrainos ekonomika geriausiu atveju pusantro procento gali atsigauti tik 2015-aisiais, o šiemet vien infliacija gali siekti beveik 9 procentus.
