Maitinimo įstaigos sako, kad stengiasi įdarbinti ukrainiečius, kai kurios ir nemokamai pamaitina užsukusius karo pabėgėlius tautiečius.
Paklausa išaugo 30 proc., bet pelnas nepadidėjo
Ukrainietiško maisto restoranas „Odessa“, įsikūręs Kaune, Laisvės alėjoje, prasidėjus karui pajuto milžinišką klientų susidomėjimą.
„Klientų srautas padidėjo 30 proc. Manau, kad jie tiesiog sužinojo apie mus. Karas buvo kaip reklama, jei galima taip pasakyti“, – atskleidžia restorano direktorė Lina.
Jos teigimu, jaučiasi, kad Lietuvoje padaugėjo ukrainiečių, kadangi jų nuo karo pradžios užsuka nemažai. Pašnekovė pažymi, kad ukrainiečiams teikia nuolaidas – apie 10 proc. nuo meniu kainos.
Taip pat „Odessa“ įdarbino du ukrainiečius: virėjo padėjėją ir valytoją.
„Taip pat labai ieškome virėjos“, – sako Lina.
Ir nors paklausa restorane padidėjo net 30 proc., pelnas ne itin išaugo: „Kai pabrango produktai, mes tiesiog nespėjome pakeisti kainų, tai toks ir pelnas. Kainos pas mus nepakilo, o ir darbo daugiau. Tai pelno nėra labai daug“.
Užkandinę Kaune turinti ukrainietė pasiryžusi padėti
Nedidelę ukrainietišką virtuvę Kaune turinti Julija Agejenkova sako, kad prasidėjus karui susidomėjimas nepadidėjo – klientų ateina panašiai, kaip visada. Tačiau pastebi, kad tam tikras karo poveikis jaučiasi: kainos pakilo vidutiniškai apie 50 centų, vis dažniau užsuka ukrainiečiai.
„Būna, užsuka pas mane ukrainiečių. Labai laimingi būna, kad yra tokia vieta, kad yra Ukrainos vėliava, kad kioskas taip vadinasi. Yra ukrainiečių“, – tikina „Ukrainietiškų užkandžių“ savininkė.
Karo tema jai skaudi, kadangi pati yra ukrainietė: „Visi mano giminės liko ten – ir mano mama, ir broliai – visi liko ten, ir niekas neatvažiavo pas mane čia“.
Dėl šios priežasties moteris stengiasi palaikyti kiekvieną jos užkandinėje apsilankiusį ukrainietį.
„Buvo atėjusi ukrainietė ir aš iškart sakiau tiesiai šviesiai: jeigu norite pavalgyti, aš duosiu ir taip, nemokamai. Ji sako: ne, viskas gerai. Ėmė guliašą, barščius. Aš visada sakau, jei norite pavalgyti – prašom, ateikit, visada duosiu, visada pavaišinsiu, be pinigų, be cento, nieko nepaimsiu. Bet niekas neatėjo“, – pasakoja Julija.
Nors iki šiol savo užkandinėje savininkė tvarkėsi viena, šiuo metu biržoje jau ieško ukrainiečių, kurias galėtų įdarbinti: „Galvoju paimti mergaitę, tik ukrainietę, bet kol kas neradau. Kokioms pareigoms – nežinau, žiūrint, kokia ta mergaitė yra, jei virėja – tai bus virėja, jei ne, kitur padės. Skambinau, bet dar nieko man nepasiūlė“.
Lietuviai atsiveda vis daugiau ukrainiečių
Ukrainiečių įdarbinimui ieško ir ukrainietiškas restoranas Palangoje.
„Dar kol kas nieko neįdarbinome, šnekamės su keliais kandidatais į pozicijas, kurių reikia, tai šiuo metu dar procese. Svarstome apie virtuvės ir virtuvės aptarnaujantį personalą“, – teigia restorano atstovas Dominykas.
Nors atskirų nuolaidų ukrainiečiams nėra, pašnekovas tikina, kad ukrainiečius paremia savais būdais: „Nuolaidos pas mus yra bendros, egzistuoja visiems. O parama pas mus yra atskiras dalykas“.
Anot jo, prasidėjus karui, pagrindinis pokytis buvo tai, kad restorane ėmė lankytis daugiau ukrainiečių. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ukrainiečiai dažniausiai ateina kartu su lietuviais, kurie juos priėmė. Pabūna, pavalgo, pagiria.
Dominyko teigimu, prasidėjus karui kažkokio atskiro susidomėjimo ar padidėjusio srauto neatsirado, kadangi restorane lankytojų visad buvo daug, taigi daugiau žmonių, negu galima, tiesiog nesutalpina.
„Jei tuo metu, kada galima pilnai užpildyti kavinę, mes dažniausiai visada esame užpildę, gali keistis tik tai, kas ateina, o ne tai, kiek žmonių pas mus atsisėda. Vienintelis pokytis yra tai, kad atsirado žmonių, kurie ir taip čia lankydavosi, bet kartu atsiveda ukrainiečius, kurie kažkur aplink apsistojo“, – dalinasi restorano atstovas.
Pašnekovas atvirauja, kad karo akivaizdoje kiekvieno kavinės komandos nario subjektyvi, individuali pozicija pasikeitė, kadangi karo klausimas egzistuoja visiems ir visi vienaip ar kitaip jame dalyvauja bei diskutuoja.
O dėl ekonominės situacijos, pasak kavinės atstovo, natūralu, kad keičiasi tam tikri dalykai: „Negaliu tiesiogiai sakyti, kad dėl karo darėm kažkokį pokytį, tai tiesiog karo pasekmės ekonomikai, logistikai, tiekimui ir mes su tuo susiduriame“.
Karo pabėgėlius vaišina pietumis
Kavinės „Ukrainos kazokai“ direktorė Daiva, paklausta, kas pasikeitė prasidėjus karui, juokiasi: „Tikrai yra daugiau tų, kurie ateina ir pavalgę pašlovina Ukrainą. Taip ir jaučiam, kad gal kažkoks palaikymas ir yra šiek tiek, bet jis nėra labai didelis“.
Kaune, Šilainiuose, įsikūrusi kavinukė, anot direktorės, pavasarį visuomet sulaukia daugiau klientų, o dar ir pandemijos draudimai panaikinti, todėl sunku pasakyti, ar klientų susidomėjimas padidėjo vien dėl karo.
„Prasidėjus karui didelio klientų pagausėjimo labai nesijaučia, bet aš sakyčiau, kad vis dėlto labiau taip, negu ne. Procentiškai galbūt tik kokiais 5 proc. padidėjo klientūra siejant su karu, o šiaip turime savo klientų ratą, jie ir palaiko mus“, – pokyčiais kavinėje dalinasi Daiva.
Jos teigimu, „Ukrainos kazokai“ – tai maža įstaigėlė, kurioje stengiamasi sukurti draugišką klimatą: „Kiekvieną pakalbiname, su kiekvienu pabendraujame, tai gal tas ir padeda mums, o šiaip visada džiaugiamės, kai tik kas užeina“.
Paklausta, ar sulaukia daugiau ukrainiečių, kavinės savininkė atsako, kad taip. Ji atskleidžia, kad ukrainiečių sulaukdavo ir prieš tai, kurie Kaune gyvena jau seniai, o nuo karo pradžios sulaukia ir karo pabėgėlių.
„Maloniai visada juos priimame, pavaišiname, pasišnekučiuojame. Būna, kad ir darbo prašosi, taigi sprendžiam tokią galimybę – gal ir įdarbinsime virėją vieną, bet dar kol kas prie to nepriėjome“, – komentuoja kavinės atstovė.
Pasak jos, prasidėjus karui kainos kavinėje šiek tiek padidėjo, kadangi taip privertė aplinkybės – produktai brango kasdien. Taigi kavinėje pabrango dienos pietūs, o barščiai liko ta pačia kaina.
Daiva pasakoja, kad pastovaus nemokamo maitinimo ukrainiečiams neturi, tačiau būna, kad pavaišina pietumis.
„Yra lietuviai, kurie patys gyvena Liuksemburge, todėl priėmė į savo namus ukrainietę su vaiku. Tai kol jų nėra, mes ją pašefuojame, pamaitiname tiek, kiek ji ateina. Bet ji nepiktnaudžiauja ir neateina būtinai kasdien. Taip kartais, tiesiog draugiškai“, – sako kavinės direktorė.
Dažniau užsisako ukrainietiško maisto į namus
Susidomėjimas ukrainietiška virtuve juntamas ir maisto pristatymo į namus platformose.
„Nors dėl komercinių paslapčių negaliu atskleisti tikslių duomenų, galiu patikinti, kad ukrainietiško maisto restoranų paklausa platformoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą augo eksponentiškai. Nors ukrainiečių virtuvė ir jų nacionaliniai patiekalai, tokie kaip barščiai ar Kijevo kotletai visad buvo populiarūs tarp klientų, paskutinėmis savaitėmis pastebėjome padidėjusius jų pardavimus.
Šią tendenciją matome ir kituose restoranuose, kurie prekiauja minėtais patiekalais, tad verta teigti, kad ukrainietiškas maistas susidomėjimo nepraranda“, – komentuoja „Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal.
Ji pabrėžia, kad platforma taip pat prisideda prie pagalbos Ukrainai, aktyviai ieško būdų, kaip papildomai paremti tarptautinių bendruomenių pastangas palaikyti Ukrainą.
„Savo programėlėje renkame aukas humanitarinės pagalbos organizacijoms, kurios nenuilstamai dirba tiek Ukrainoje, tiek visoje Europoje padėdamos daugybei pabėgėlių iš Ukrainos“, – sako vadovė.
