Ūkio ministras Dainius Kreivys nusprendė: nuo šiol kas antrą antradienį jis susitiks su žurnalistais ir pristatys, kaip veikia „ekonomikos parašiutas nuosmukiui sustabdyti“, tai yra Ekonomikos skatinimo planas (ESP).
Šiandien, spalio 10-ąją, pirmajame tokiame susitikime D. Kreivys tikino, kad planas tikrai veikia.
Ūkio ministras spaudos konferencijos metu nuolat pabrėžė, jog remiasi skaičiais. Tačiau ne paslaptis, kad ir skaičiais galima šiek tiek pamanipuliuoti jų nė nepakeičiant, o tiesa lieka kažkur per viduriuką.
Pasirinko sunkesnį kelią
Pirmiausiai D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad Lietuva Ekonomikos skatinimo planui skyrė lėšų, kurios sudaro didesnę šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, nei daugelis kitų šalių. Lietuvos EPS priemonių apimtis yra daugiau kaip 5 mlrd. litų, tai yra 5 proc. nuo ESP pradžios – prieš pusę metų – buvusio BVP. D. Kreivio tikinimu, daugelis šalių atitinkamiems planams skyrė 2-3 proc. BVP.
„Pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija skatinimo priemones daugiausiai nukreipė į vartojimo skatinimą. Lietuvos ESP orientacija į pagalbą įmonėms, gamybos ir darbo vietų išlaikymą yra ilgesnis procesas, kurio rezultatai pasimatys vėliau, bet labiau užtikrintas“, - tikino D. Kreivys.
Tačiau Vokietija ir Prancūzija jau paskelbė, kad nuosmukis šiose šalyse baigėsi. Ministras išsakė savo prognozę: Lietuvos ekonomikos metinis nuosmukis 2009-aisiais bus 13-14 proc., o kitais metais, pasak jo, sulauksime nulinio arba 1-2 proc. prieaugio.
Šeši procentai, kuriais mojuos visi
Primintas buvo ir trečiojo šių metų ketvirčio BVP padidėjimas šešiais procentais, lyginant su antruoju metų ketvirčiu. „Taigi, padėtis tikrai neblogėja – ji gerėja“, - sakė D. Kreivys. Bet ekonomistai perspėja, kad šis BVP ūgtelėjimas buvo smarkiai paveiktas sezoniškumo: į trečiąjį ketvirtį įskaičiuotas vasaros periodas, kai esama daug daugiau nenuolatinių darbų, BVP kelia žemės ūkio produkcija ir taip toliau. Paprašytas dar kartą prabilti skaičiais, kiek iš tų šešių procentų iš tiesų galime priskirti ESP priemonių nuopelnams, ūkio ministras pripažino: „Taip, ekonomikai gelbsti bendras, sinchronizuotas visos Vyriausybės darbas. Žemės ūkio ministerijos indėlis čia taip pat didelis“.
Lietuva duoda, bankai stabdo
Kalbėdamas apie daug diskusijų sukėlusias kreditavimo priemones smulkiam ir vidutiniams verslui, ūkio ministras pripažino, kad bankai neprisideda prie kuo greitesnio lėšų perskirstymo. „Kartais bankų nenoras padėti verslui tikrai yra nesuprantamas. Įmonės, siekiančios kreditų, dažnai neturi pakankamo užstato, nes jų nekilnojamas turtas šiuo metu yra labai nuvertėjęs, o bankai reikalauja neadekvačiai didelių garantijų. Tuomet gelbsti garantijų sistema pagal ministerijos kontroliuojamą įmonę INVEGA“, - aiškino ūkio ministras.
„Skirta 100 mln. Europos Sąjungos (ES) lėšų eksportuojančių įmonių rinkodarai užsienio rinkose. Tikimės, kad iki metų pabaigos visos šios lėšos bus paskirstytos. Iki šiol paskirstyta 20 mln. litų. Eksporto skatinimas Lietuvai yra labai svarbus“, - sakė D. Kreivys.
Ūkio ministras itin džiaugėsi pristatydamas darbo biržos duomenis, rodančiais, kad, lyginant su 2008-ųjų spaliu, įregistruota 30 proc. daugiau darbo pasiūlymų statybos sektoriaus darbuotojams. „Renovacijos priemonė jau veikia, nes specialistai dėl jos yra tikrai paklausūs“, - teigė ministras.
Baigdamas spaudos konferenciją, ministras žurnalistus pamokė XX a. pradžios JAV prezidento Theodore'o Roosevelto žodžiais: „Vienitelė kliūtis mūsų rytdienos planams gali būti mūsų šiandienos abejonės".
TIK FAKTAI (pagal ministro ESP pristatymą)
ESP priemonėmis pasinaudojo 2000 įmonių.
ESP priemonėmis pavyko išsaugoti 30 000 darbo vietų.
Iki 2011-ųjų (ESP numatytų priemonių pabaigos) planuojama išsaugoti apie 100 000 darbo vietų.
BVP rodikliai
