Svarbu prisidėti prie smulkių gyvūnų išsaugojimo
Prieš trejus metus paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sričiai „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateikęs ir paramą gavęs Šakių regiono ūkininkas A. Navarskas džiaugiasi sprendimu savo dirbamą žemę papildyti ramybės oaze smulkiems laukiniams gyvūnams.
„Šiuo metu rūpinuosi 13,5 ha medingųjų augalų ir daugiamečių žolių plotu. Mano ariamojoje žemėje auga facelijos, rausvieji bei baltieji dobilai, liucernos, taip pat auginu grūdines kultūras. Kol nebuvo įrengtos augalų juostos ir prižiūrėjau tik ariamą žemę, ją apdirbant po pjaunamąja papuldavo kiškiai, stirnos, danieliai, lapės, o dabar šie gyvūnai turi kur pasislėpti“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, jog medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostoms nenaudoja jokių chemikalų ar trąšų, nes tai kenktų kaimynystėje gyvenančio ūkininko bitėms. Pats kadaise auginęs bites šakietis žino, kiek daug laiko ir pastangų atima bitininkystė bei kaip malonu kopinėti ekologišką medų.
A. Navarskas atskleidžia, kad vis dar dirba ties paramos įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriems buvo skirtas 5-erių metų laikotarpis, o pati parama suteikė daug galimybių ir paskatino sukurti tokį ūkį, apie kurį svajojo.
„Raginčiau didelius plotus dirbamos žemės turinčius ūkininkus kreiptis dėl paramos, kuri gali prisidėti prie gyvūnijos išsaugojimo. Aš apie paramą sužinojau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės bei regioninės spaudos, tad tikiu, kad tą patį gali padaryti kiekvienas norintis. Paraišką užpildyti visai nesunku, juolab kai yra specialistų ir konsultantų, visuomet pasiruošusių padėti“, – pažymi ūkininkas A. Navarskas.
NMA Žemės ūkio paramos departamento vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė paaiškina, jog dirbamos žemės masyvai, kuriuose auginama viena žemės ūkio kultūra, gali tapti tarsi biologinėmis dykynėmis. Taip atsitinka todėl, kad naudojant chemines augalų apsaugos priemones, sumažėja vabzdžių, smulkių stuburinių gyvūnų, besislepiančių vystomoje žemės ūkio kultūroje.
„Įrengus medingųjų augalų ar daugiamečių žolių juostas, jos gali tapti puikiu prieglobsčiu gyvūnams bei augalus apdulkinantiems vabzdžiams, jauniklius vedantiems paukščiams. Čia įsikūrusios rūšys natūraliai prisideda ir prie žemės ūkio kultūrų kenkėjų skaičiaus sumažinimo“, – sako specialistė.
Kaip turi atrodyti medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostos arba laukai dirbamoje žemėje?
Iki birželio 7 dienos ūkininkai raginami pretenduoti į KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 2 d., bet S. Stakvilevičienė pataria nelaukti termino pabaigos, nes skubant dažniau priveliama klaidų. Ankstesniais metais priemonės įgyvendinimo įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – trukdavo 5–7 metus, tačiau nuo šių metų visoms priemonės veikloms bus skirtas 3 metų įgyvendinimo laikotarpis.
Anot specialistės, siekiant gauti paramą pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, paraiškos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, ne mažesniame nei 5 ha ariamosios žemės plote privalo būti įveista ne mažesnė kaip 0,5 ha medingųjų augalų juosta arba laukas, tačiau tai – minimalus medingųjų augalų plotas. Ūkininkai, deklaravę ne mažesnį nei 5 ha ariamosios žemės plotą, gali auginti bei rūpintis neribojamo dydžio medingųjų augalų plotu.
„Ūkininkai įsipareigoja pasėti medingųjų augalų mišinį savo dirbamoje žemėje, tačiau jis būtinai turi susidėti iš trijų skirtingų augalų rūšių. Šiais augalais reikia apsėti atskirus laukus arba ne siauresnes nei 6 m pločio juostas. Svarbu ir tai, kad vizualiame sėjamo lauko arba juostos vaizde atsispindėtų, jog nė vienas iš medingųjų augalų nesudaro daugiau kaip 70 proc. mišinio. Jokiems medingiesiems augalams negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, įskaitant mineralines ir organines trąšas“, – įvardija S. Stakvilevičienė ir priduria, kad ūkininkai taip pat įsipareigoja birželį nupjauti pusę ploto, o rugsėjį – visą likusį ir iki pastarojo mėnesio pabaigos nupjautą žolę išvežti, o ne paskleisti ar susmulkinti – tai naujas reikalavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų.
Kalbant apie veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, reikalaujama, kad ne mažesniame kaip 10 ha ariamosios žemės plote būtų įvesta ne mažiau nei 2 ha ir ne daugiau nei 5 ha daugiamečių žolių juosta ar laukas. Taip pat privalu pirmaisiais metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje pasėti daugiametes žoles, o jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, to daryti nereikia. Visgi, tokiu atveju, šienavimas yra būtinas jau pirmaisiais veiklos vykdymo metais.
„Pagal šią veiklos sritį dirbantiems ūkininkams taip pat būtina nenaudoti augalų apsaugos produktų, o antraisiais ir trečiaisiais metais po žolių sėjimo, šienavimo procesus pradėti ne anksčiau, kaip liepos mėnesio viduryje, t. y. 15 d. ir visą nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d., jos nesmulkinant ir nepaskleidžiant po ariamą žemę“, – priduria NMA atstovė.
Ji taip pat pasidalija praėjusių metų statistika pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: 2020 metais buvo pateiktos 58 paraiškos, o deklaruotas plotas siekė 315 ha. Daugiausiai medingųjų augalų plotų buvo vystoma Marijampolės, Vilniaus bei Šiaulių apskrityse.
Papildoma informacija
Nuo balandžio 12 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius. Deklaruoti galima savarankiškai, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus, ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. Deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki liepos 2 d. Šiais metais, vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos.
