Iki šių metų pabaigos galima jos galima kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje yra apdrausta kiek daugiau nei 10 proc. visos deklaruotos ariamos žemės ploto. Pasėlius ir augalus paprastai draudžia prekiniai ūkiai.
„Jei kalbėtume apie pasėlius ir augalus draudžiančius ūkius, tai šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 800. Skaičiuojant nuo visų registruotų žemės ūkio valdų (daugiau kaip 113 tūkst.), tai sudarytų mažiau nei 1 proc. O skaičiuojant nuo deklaravusių žemės ūkio naudmenis (jų yra apie 125 tūkst.), taip pat būtų beveik 1 proc.“, – skaičiavo E. Makšeckas.
Vis dėlto, anot jo, per pastaruosius kelerius metus situacija pamažu gerėja – pasėlių ir augalų draudimu susidomi vis daugiau ūkių. Pavyzdžiui, 2018 m. tokių buvo 600, pernai – 720, šiemet skaičiuojama per 800 paraiškų gauti pasėlių draudimo įmokų kompensacijas.
„Žinoma, draudimas yra ne vienintelė žemės ūkio gamybos rizikų valdymo priemonė. Ūkiai taiko įvairias alternatyvas: techninius technologinius sprendimus, diversifikuoja veiklą. Dalis ūkių prisiima galimą riziką. Taigi, kiekvieno ūkio sprendimas individualius. Tačiau kaip ir daugelį metų pastebima tendencija, besidraudžiančių skaičiai toliau augs“, – prognozavo E. Makšeckas.
Prie to bent iš dalies prisideda ir Žemės ūkio ministerija, kurioje jos atstovai kartu su socialiniais partneriais ieško geriausių sprendimų.
Paramos lėšų nepritruks
„Ministerijoje yra sudaryta Pasėlių ir augalų sistemos tobulinimo darbo grupė. Joje su žemdirbiais, draudimo kompanijomis, žemės ūkio mokslo atstovais nuolat ieškome tinkamiausių sprendimų.
Būtent šios darbo grupės diskusijos lėmė, kad 2019 m. buvo peržiūrėti draudimo įmokų kompensavimo pagrindiniai įkainiai, pradėtas mokėti paramos avansas“, – komentavo patarėjas.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, žemės ūkio veiklos subjektai su draudimo bendrovėmis gali sudaryti sutartis dėl pasėlių ir augalų draudimo. O sumokėjusieji draudimo įmokas gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir gauti paramą dalies tų įmokų kompensavimui.
Šiam paraiškų pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ rinkimui skirta apie 3,5 mln. eurų.
„Apdraustas plotas priklauso ne vien nuo kompensacijos sumos, bet ir nuo draudžiamų kultūrų, kadangi maksimalūs įkainiai skiriasi. Tačiau nereikėtų nuogąstauti, kad paramos pritrūks, kadangi planuojant lėšas priemonei, kasmet jos numatomos įvertinant augimą“, – patikino E. Makšeckas.
Kaip viskas veikia
Anot Žemės ūkio ministerijos atstovo, visas pasėlių ir augalų draudimo ir paramos procesas yra gana paprastas:
„Rudenį ūkis, apklausęs draudimo kompanijas, užpildo paramos paraišką ir pateikia vietos savivaldybės administracijai. Vėliau sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką, nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. galima kreiptis paramos avanso (avansas sudaro iki 70 proc. paramos sumos).
Deklaravus ūkiui pasėlius, sutikrinama kaip apdraustas pasėlių ar augalų plotas atitinka su faktiniu – deklaruotu plotu ir išmokama likusi paramos dalis.“
Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, draudimo įmokos dalis kompensuojama neatsižvelgiant į tai, ar įvyko draudiminis įvykis, ar ne.
„Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos įmokos, bet ne daugiau nei nustatytas maksimalus įkainis. Įmokų dydis ir išmokos žalos atveju priklauso nuo konkrečių draudimo sutarties sąlygų ir ūkio pasirinktos hektaro vertės. Pavyzdžiui, žieminių kviečių atveju maksimali galima draudimo įmokos dalies kompensacija būtų 58 eurai už hektarą, kai draudžiama ir nuo stichinės sausros rizikos“, – paaiškino E. Makšeckas.
Paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo draudimo įmokos.
Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą. Pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos.
Apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.
