Švedai mus apšaukė didžiausia savo ekonomikos grėsme.
Krepšinyje grėsme esam bulgarams, o ekonomikoje – švedams.
Pagaliau. Tautininkų svajonės pildosi.
Bent jau kažkam tampame grėsme. Rusams grėsme niekaip netampame, nors labai norime; lenkams netgi nenorime, nors važiuojant pro lenkų miestus vis tiek krauju apsipila širdis, kai matai centrines gatves pavadintas jų didvyrio Želigovskio pavarde. Ir tas Lietuvos nevirškinantis Sikorskis…
Mes irgi gal ir turėtume džiaugtis dėl tų raketų nedislokavimo, o ne reikšti diplomatiškus susirūpinimus. Kas paneigs, kad jomis būtų buvusi padalinta šįkart ne Europa, o Rytų Europa? Į tą į vakarinę pusę nuo raketų, kur dabar jau būtų Vakarai ir rytinę, kur geriausiu atveju pilkoji zona su regiono lyderiu - visiems mielu kietu dėde Lukašenka.
Ušackas, įtariu, tyliai trina rankas.
Bet švedus tai išdūrėm. Prisikreditavom jų pinigų, o dabar jie mus skelbia grėsme.
Kaip kokį neklaužadą vaiką, prikrėtusį išdaigų. Bet tėvai patys kalti – prišėrė zefyrais, o po to stebisi, kad atžala viduriuoja.
Panašu, kad prišėrę, dabar turės patys ir už ausų traukti. Vienose rogėse juk.
