Praėjusios kadencijos Vyriausybė gyrėsi, kad finansų krizę Lietuva įveikė geriau nei kitos Europos šalys. Tačiau, „Eurostat“ duomenimis, lietuvių namų ūkiai nuo krizės nukentėjo labiausiai Europoje, rašo „Respublika“.
Europos statistikos agentūra „Eurostat“ savo ataskaitoje paskelbė, kad Europos finansų krizė labiausiai paveikė lietuvius. Agentūros skaičiavimais, lietuvių namų ūkių išlaidos nuo 2008 iki 2011 metų sumažėjo 15,5 proc. Net graikus šiame sąraše pralenkėme, mat vidutiniškai graikų namų ūkių išlaidos sumažėjo 15,3 proc. Tiek pat gyventojų išlaidos mažėjo ir kaimyninėje Latvijoje, Estijoje jos sumažėjo 12,6 proc. Anot „Eurostat“, per krizę lietuvių išlaidos transportui sumažėjo 26 proc., maistui –- 21,6 proc., tačiau išaugo ryšio paslaugoms (47 proc.) ir švietimui (24,6 proc.). Latvijoje namų ūkių išlaidos švietimui sumažėjo daugiausiai (45,6 proc.). Pasak ekonomisto, socialinių mokslų daktaro profesoriaus Romo Lazutkos, tokie „Eurostat“ duomenys visiškai nestebina, nes mūsų ekonomika 2009 metais, prasidėjus krizei, krito 15 proc.
„Kai sakome, kad krizę suvaldėme, kalbame tikrai ne apie pavienių žmonių ar šeimų biudžetus. Kalbame apie valstybės biudžetą. Nors buvo daug skolintasi, mažinamos išlaidos, valstybės biudžetas buvo išgelbėtas. Mūsų valstybei, skirtingai nei Graikijai, pavyko išlikti mokiai. Pavyko išsigelbėti nesikreipiant į Tarptautinį valiutos fondą ir nedevalvuojant lito. Tiesa, vidinė devalvacija vis dėlto įvyko. Per krizę smuko gyventojų algos, jų pajamos. Gyventojų sąskaita valstybė atsilaikė“, – sakė R. Lazutka. Pokalbis su juo – apie tai, kodėl lietuviai nuo krizės nukentėjo labiausiai, jei su ja, Europos Komisijos tvirtinimu, tvarkėmės kone geriausiai.
