Nesaugumo jausmas stiprėja žmonėms tampant vyresniais. 26-35 metų amžiaus grupėje dėl savo sveikatos nerimauja 42,6 proc., o vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių - jau 51,3 proc. apklaustųjų.
„Juo žmogus vyresnis, juo dažniau jis patiria sveikatos sutrikimų. „Eurostat“ duomenimis, pusė 65 m. ir vyresnių europiečių pas gydytoją apsilanko 3-9 kartus per metus, o 30 proc. – dešimt ir daugiau kartų, - pastebi „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Draudimo bendrovės vadovas atkreipia dėmesį į tendenciją, kad ramiau dėl savo sveikatos jaučiasi tie, kurie gauna didesnes pajamas – taigi žmonės supranta, kad sveikatos apsauga jiems kainuoja papildomai, o valstybinė sveikatos sistema jiems nesuteikia tikrumo jausmo.
Jis pateikia duomenis, kad dėl sveikatos nesijaučia saugiai 49 proc. gyventojų, gaunančių iki 500 Lt pajamų, kai tarp žmonių, gaunančių per 1500 Lt, tokių yra 40 proc.
Didmiesčių gyventojai taip pat kur kas saugesni dėl savo sveikatos, nei mažesnių miestelių bei kaimų gyventojai. M.Jundulas tai sieja su geresniu sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumu ir medikų profesionalumu didmiesčiuose.
„PZU Lietuva“ vadovas mano, kad gyventojų nerimas dėl sveikatos ir jos priežiūros turėtų paskatinti žmones imtis papildomų priemonių kaupti lėšas savo sveikatai.
„Valstybė skatina papildomą privatų sveikatos draudimą, suteikdama mokesčių lengvatas darbdaviams, draudžiantiems darbuotojų sveikatą. Tačiau norintiems apsidrausti individualiai, galimybės tai padaryti mūsų šalyje labai ribotos“, - teigia M. Jundulas.
