Remiantis tyrimu, beveik visos lėšos buvo skirtos iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“ dalyvaujančioms šalims, tokioms kaip Šri Lanka, Pakistanas ir Turkija – daugiausia mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kurios gavo paskolų iš Kinijos infrastruktūros plėtrai.
JAV įsikūrusios tyrimų laboratorijos „AidData“, Pasaulio banko, Harvardo universiteto Kenedžio mokyklos ir Kylio universiteto Pasaulio ekonomikos instituto parengta 40 puslapių ataskaita rodo, kad gelbėjimo paskolų suteikimas 2016–2021 metais paspartėjo, o tuo laikotarpiu Pekinas skyrė 80 proc. tokių paskolų.
Visame pasaulyje iniciatyvoje dalyvaujančios šalys patiria įtampą, nes sparčiai didėjanti infliacija ir palūkanų normos bei padėtį apsunkinantis užsitęsęs COVID-19 pandemijos poveikis pablogino jų galimybes grąžinti skolas.
Gelbėjimo paskolos leidžia šalims pratęsti paskolas ir išlikti mokioms, sakoma pranešime.
Kinija teigia, kad daugiau nei 150 šalių prisijungė prie iniciatyvos – trilijonų dolerių vertės pasaulinės infrastruktūros iniciatyvos, kurią prieš dešimtmetį paskelbė prezidentas Xi Jinpingas.
Pekinas teigia, kad iniciatyva siekiama pagilinti draugiškus prekybos santykius su kitomis šalimis, ypač besivystančioje pasaulio dalyje.
Visgi kritikai jau seniai kaltino Kiniją įviliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų pinkles, siūlant didžiules paskolas, kurių jos negali sau leisti.
„Kinija sukūrė „Gelbėjimo juostos ir kelio“ sistemą, kuri padeda šalims–paskolų gavėjoms išvengti įsipareigojimų nevykdymo ir toliau aptarnauti savo su iniciatyva susijusias skolas, bent jau trumpuoju laikotarpiu“, – teigiama ataskaitoje.
Palyginti su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) teikiama didžiule parama, Kinijos gelbėjimo priemonių apimtis išlieka santykinai nedidelė, tačiau sparčiai auga, teigiama ataskaitoje.
„Pekinas nusitaikė į ribotą potencialių gavėjų skaičių, nes beveik visos Kinijos gelbėjimo paskolos buvo skirtos mažas ir vidutines pajamas gaunančioms prie iniciatyvos prisijungusioms šalims, turinčioms didelių skolų Kinijos bankams“, – rašė ataskaitos autoriai.
Ataskaitoje perspėjama, kad Kinijos paskolos paprastai yra neskaidresnės, palyginti su kitų tarptautinių gelbėtojų parama – ir dažnai jų vidutinė palūkanų norma yra 5 proc., palyginti su įprasta 2 proc. TVF suteikiamų paskolų palūkanų norma.
Daugelis tokių sutarčių tiesiog yra vadinamieji „perkėlimai“, kai tos pačios trumpalaikės paskolos pakartotinai suteikiamos, kad būtų galima refinansuoti skolas su artėjančiu išmokėjimo terminu.
Kinija šį mėnesį sutiko restruktūrizuoti Šri Lankai suteiktas paskolas, atverdama kelią TVF gelbėjimo priemonėms šaliai, kurios didžiausias dvišalis kreditorius yra Pekinas.
