Būstą remontuoja savarankiškai, bet konsultuojasi
Atlikta apklausa parodė, kad 47 proc. lietuvių remonto darbams atlikti prašo šeimos narių pagalbos, 39 proc. apklaustųjų teigė, viską atliekantys patys. Tuo metu į kvalifikuotas remonto, apdailos ar statybų bendroves kreipiasi vos 13 proc. lietuvių. Dar 26 proc. apklaustųjų teigė darbus patikintys privačiai samdomiems darbininkams.
„Labiausiai tokią elgseną lemia siekis būsto remontui išleisti kuo mažiau pinigų. Vis dėlto, mūsų patirtis rodo, jog daugeliui būsto remontą planuojančių žmonių prireikia profesionalių konsultacijų. Per 20 metų statybinių medžiagų ir sprendimų pasiūla labai išaugo, todėl teisingai pasirinkti tapo daug sudėtingiau“, – teigė „Knauf“ statybinių medžiagų ir sistemų ekspertas Kastytis Vaseris.
Tai, kad per pastaruosius 20 metų labiausiai pasikeitė statybinių medžiagų asortimentas pripažįsta ir patys vartotojai. 94 proc. apklausos dalyvių pirmiausia išskyrė būtent šį rinkos pokytį. Panaši dalis apklaustųjų taip pat pažymėjo, jog per dvidešimtetį stipriai patobulėjo statybinių medžiagų prieinamumas ir savybės.
Elgseną keitė krizė ir internetas
Tyrimas taip pat parodė, jog nemažos dalies lietuvių būsto remonto planus koregavo ekonominė krizė. 86 proc. apklausos dalyvių teigė, kad 2008-2011 metais nesiskolino būsto remontui ir vertėsi savo jėgomis. Daugiau nei trečdalis nusprendė būsto remontą apskritai atidėti „geresniems laikams“. Beveik 82 proc. respondentų taip pat tvirtino, jog krizės metu pasidarė sunkiau rasti kvalifikuotų darbininkų, o gerų meistrų tekdavo laukti ilgiau.
Pasak „Knauf“ specialistų, tiek krizė, tiek besikeičianti rinka pakeitė ir vartotojų elgseną. Dabar daugelis žmonių medžiagas būsto remontui perka iš anksto susirinkę nemažai informacijos iš skirtingų šaltinių. Patys šaltiniai taip pat sparčiai kinta. Jei dauguma respondentų teigė, kad prieš dešimtmetį patarimų būsto remonto klausimais pirmiausia teiraudavosi draugų ir prekybos vietose dirbančių konsultantų, dabar informacijos dažniausiai ieško internete.
Prieš 10 metų statybinių medžiagų gamintojų tinklalapiuose informacijos ieškodavo 13 proc. remontą planuojančių lietuvių, o į specializuotus statybų temomis rašančius interneto puslapius užklysdavo vos 7 proc. Dabar šie du informacijos šaltiniai tapo pagrindiniais – pusė apklaustųjų teigė aplankantys gamintojų puslapius, specializuotus tinklalapius – kas ketvirtas.
Su internetu Lietuvos vartotojai sieja ir nemažai prognozuojamų pokyčių statybinių medžiagų rinkoje. 70 proc. apklaustųjų mano, kad prekyba statybinėmis medžiagomis per artimiausią dešimtmetį persikels į elektroninę erdvę. Pusė apklaustųjų prognozuoja, jog atsiras daugiau informacinių centrų, kurių specialistai internetu teiks profesionalias konsultacijas statybų klausimais. Du trečdaliai lietuvių mano, jog gamintojai diegs vis daugiau inovacijų.
Baltijos šalyse – jau 20 metų
Baltijos šalių rinkoje kompanija „Knauf“ veikia jau dvidešimtmetį, nuolat bendradarbiaudama su statybininkais, architektais, nekilnojamojo turto projektų vystytojais, prekybininkais bei galutiniais pirkėjais.
„Geriau pažinti savo vartotojus bei reaguoti į jų poreikius padeda ir prieš porą metų įkurtas „Knauf“ informacijos centras, kuriame kiekvieną darbo dieną galima pasikonsultuoti su profesionaliais specialistais ir gauti patarimų statybos bei remonto klausimais“, – teigė „Knauf“ atstovas Kastytis Vaseris.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi „Knauf“ gaminiai yra gipskartonio plokštės, glaistai, plytelių klijai, tinkai, gruntai, savaime išsilyginančios grindys, fasadų šiltinimo medžiagos. Bendrovė yra prisidėjusi prie Santariškių ligoninės, Kauno technologijos universiteto mokslų centro, Delfinariumo, Druskininkų vandens parko ir daugelio kitų mūsų šalyje žinomų objektų statybos.
“Knauf” užsakymu tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom Ad Research”. Šio tyrimo metu apklausta 600 Lietuvos gyventojų nuo 35 iki 60 metų amžiaus.
