28 proc. apklaustųjų pateisino bent vieną iš kyšininkavimo formų (asmenines dovanas, pramogas, grynuosius), tuo tarpu savo pačių veiklą įmonės vertina daug palankiau. Pavyzdžiui, 60 proc. apklaustų įmonių nurodė taikančios aukštus etikos standartus, daugiau kaip pusė pasakė, kad neetiška veikla neprasprūstų įmonėje nepastebėta. Pastarieji ir daugelis kitų vertinimų yra keliolika procentinių punktų aukštesni ne tik už Vidurio ir Rytų Europos (taip pat – latvių bei estų), bet net ir už išsivysčiusių šalių rodiklius.
„Matome tam tikrą paradoksą: viena vertus, įmonių vadovai Lietuvoje sako, kad situacija gana gera – veikiame skaidriai, kyšininkavimas netoleruojamas, finansinės ataskaitos neklastojamos, kita vertus – kai klausiama, o kokie vadovų veiksmai ir kokios priemonės tai padeda užtikrinti ir sukontroliuoti – pasimato spragos: vos keliolika procentų apklaustųjų kontroliuoja tiekimo grandinę, atidžiai renkasi verslo partnerius, atlieka vidaus patikrinimus. Ši priešprieša rodo, jog veikiausiai nesame labai savikritiški vertindami sukčiavimo paplitimo problemą“, – sakė Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės „EY” neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus vyr. darbo grupės vadovas.
Reguliavimą mato kaip trukdį verslui
Nuo išsivysčiusių valstybių ir nuo kaimynų latvių bei estų, Lietuva skiriasi ir požiūriu į reguliavimą. Beveik penktadalis apklaustų vadovų (19 proc.) sutiko su teiginiu, kad antikorupcijos ir sukčiavimo prevencijos politika trukdo konkuruoti rinkoje – penktadaliu daugiau nei išsivysčiusiose šalyse (14 proc.) ir tiek pat, kiek Rytų Europos valstybėse (19 proc.).
„Tai yra amžinas klausimas: kur tas idealus balansas, kai ir kontrolės užtenka, ir verslas neapsunkintas. Mūsų tyrimas rodo, kad, įmonių teigimu, griežtesnis reguliavimas neigiamai atsiliepia verslo rezultatams. Ar taip nutinka todėl, jog griežtesnis reguliavimas atskleidžia etikos spragas ir sumažina galimybes „nurėžti kampus“ siekiant verslo tikslų, ar todėl, kad sukelia biurokratinių procedūrų – lieka atviras klausimas. Bet efektyviausias sprendimas, kaip rodo pasaulinė praktika, veiksminga savireguliacija – valstybė tuo mažiau kišasi kontroliuoti, kuo labiau mato, kad verslas pats turi susikūręs veiksmingus įrankius, stebi ne tik savo vidinę, bet ir išorinę veiklą“, – pastebi L. Jurkonis.
Pasak „EY“ eksperto, sveikintina ir vis labiau matoma tendencija Lietuvoje – skatinti skaidrumo principus ir jais pagrįstą bendradarbiavimą. Organizacijų viduje tam gali būti neteisėtų veiksmų analizei skirti įrankiai – tokie kaip pasitikėjimo linijos, reguliariai atnaujinami etikos kodeksai. Įmonių tiekimo grandinėse kontroliuoti situaciją padeda vystomos tiekėjų patikros ir auditavimo sistemos, privalomų skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimų įtraukimas į tiekėjų sutartis.
Kontrolės įrankiai naudojami vangiai
Vertinant įrankius ir procedūras, kurios padeda sumažinti korupcijos ir kyšininkavimo apraiškų, ekspertai šalies įmonėse dar mato daug erdvės tobulėti. Maždaug pusė (48 proc.) Lietuvos įmonių neturi pasitvirtinusios tai draudžiančios politikos ir etikos kodekso (išsivysčiusiose šalyse – 41 proc.). Vadovybė nėra aiškiai deklaravusi griežtos pozicijos tokiam elgesiui maždaug 56 proc. įmonių (išsivysčiusiose – mažiau kaip pusėje). Dar prastesnė situacija kalbant apie griežtą atsakomybę ir numatytas bausmes už tokius veiksmus – tik maždaug kas trečia įmonė (35 proc.) tai numato; palyginti pažangiose šalyse – 47 proc. Dar mažiau įmonių (28 proc.) yra pritaikę nuobaudas darbuotojams realybėje (išsivysčiusiose šalyse – 30 proc.)
Pasak „EY“ eksperto, nors skaidrumo praktika Lietuvoje dar formuojasi, skaičiai rodo ir jos įtaką verslo plėtrai.
„Išanalizavus santykį tarp įmonių, kurios sparčiausiai augo ir demonstravo gerus rezultatus, bei tarp to, ar jos turi antikorupcinę politiką, kitus veiklos įrankius užkertančius kelią kyšininkavimui, akivaizdu, kad įmonės, taikančios aukštus etikos standartus, pasiekia ir geresnių verslo rezultatų – palyginti, su įmonėmis, kurios šiuos įrankius taiko rečiau, augimo rodikliai skiriasi net iki 20 proc.punktų“, - sakė „EY“ ekspertas Liudas Jurkonis.
Pasaulinis „EY“ korupcijos ir sukčiavimo situacijos tyrimas buvo atliktas šių metų sausį 38 šalyse, apklausiant 3800 įmonių atstovus, Baltijos šalyse buvo apklausti 300 įmonių atstovai, po lygiai kiekvienoje šalyje.
