72 proc. įmonių, per sausio – liepos mėnesius įgijusių bankrutuojančios įmonės statusą, buvo aukštos rizikos iki jų bankroto likus metams, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.
Analizės duomenimis, 10 proc. atvejų įmonės bankroto rizika tapo aukšta iki bankroto likus nuo pusės metų iki metų laikotarpiui. 13 proc. įmonių, šiemet įgijusių bankrutuojančių statusą, aukštos rizikos tapo iki bankroto likus nuo 1 mėnesio iki pusės metų. Palyginimui, 5 proc. atvejų įmonės bankroto rizika tapo aukšta iki bankroto skaičiuojant paskutinį mėnesį.
„Įmonės veikia ne uždaroje terpėje, o atviroje aplinkoje, kurioje yra gausu informacijos apie ją pačią, veiklos sektorių. Kad būtų paprasčiau pavadinkime tokią informaciją, kaip įmonės finansai, kredito istorija, turto areštai ir kitą - įmonės pėdsakais. Jei šie pėdsakai pradeda vesti bankroto link, tai galima pastebėti anksčiau nei įmonė sugriūna. Išimčių visada yra, tačiau absoliučią daugumą bankrotų numatyti galima ankstyvoje fazėje, kai įmonės pėdsakai tik pradeda sukti ne ta linkme, kuria norėtų pati įmonė ir jos kreditoriai. Jei įmonė po kurio laiko grįžta į iki tol buvusias vėžes, atitinkamai pagerėja ir jos rizikos vertinimas“, - paaiškina Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Didžiausios šiemet bankrutuoti pradėjusios bendrovės – UAB „Metoil“ – bankrotą nulėmė žemas pelningumas ir labai aukštas finansinių įsipareigojimų lygis. Istoriškai beveik visa įmonės veikla buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Prasidėjus krizei ir beveik 3 kartus nukritus pardavimams, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai ir susidūrė su likvidumo problemomis. Nors krizės įkarštyje akcininkai papildomai investavo 5 mln. litų į įmonės kapitalą, o vadovai sugebėjo pasiekti 3 kartus didesnius nei prieš krizę pardavimus, tai įmonės neišgelbėjo. Ji taip ir nesugebėjo dirbti pelningai. Pasikeitus aplinkybėms, įmonės akcininkai nusprendė atsisakyti nuostolingų verslų.
Antras didžiausias bankrotas šiemet – UAB „Torlina” – įmonė aukštos bankroto rizikos buvo nuo 2010 m. sausio. Tokį rizikos vertinimą daugiausia nulėmė reguliarūs delsimai atsiskaityti, reikšmingi turto areštai. Nors įmonė iki 2013 m. pasižymėjo gera finansine būkle, tačiau jos priklausomybė nuo vieno pirkėjo – „Liepajas Metalurgs“, kuri 2013 m. pavasarį buvo pasklebta nemokia, prie bankroto privedė ir „Torliną“. UAB „Tvisteris“ bankrutuoja po patirtų nuostolių dėl prekių sandėlio apiplėšimo Italijoje, nors įmonė buvo sparčiai auganti, o finansiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinama bankroto rizika, buvo geri.
Š.m. balandį pradėjusi bankrutuoti „Bauhof“ tinklo valdytoja UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ aukštos bankroto rizikos buvo nuo 2009 m. kovo dėl reguliarių atsiskaitymo vėlavimų skirtingiems kreditoriams bei silpnos finansinės būklės. Įmonė per visą gyvavimo laikotarpį taip ir nesugebėjo dirbti pelningai ir generavo stambius nuostolius, kurie didele dalimi buvo finansuojami delsiant atsiskaityti su savo tiekėjais.
„Bankroto signalų yra: tai blogėjantys finansai, įskaitant likvidumo, kapitalo nepakankamumą, taip pat netvarkinga kredito istorija, neigiamos verslo sąsajos, turto areštai, reikšminga darbuotojų kaita, teisminės bylos, kita kompleksiškai vertinama informacija. Netikėtos verslo partnerio baigties galima išvengti domintis įmonės bankroto reitingais“, - sako analitikė.
Per pirmuosius 7 šių metų mėnesius bankrutuojančios statusą įgijo 945 įmonės.
