Aiškinama, kad „Barlcays“ atėjimas į Lietuvą – gera pradžia pritraukiant užsienio investicijas, tačiau nuo pat pradžios norisi daugiau aiškumo.
Slapta, bet labai aktualu
Ūkio ministerijai pasirašius investicijų sutartį su Didžiosios Britanijos banku „Barclays“ dėl informacinių technologijų (IT) centro Vilniuje kūrimo, Lietuvos verslininkai ir visuomenė suabejojo sandorio skaidrumu.
Gyventojų nerimas lyg ir nuramintas: Vyriausybė teigia, kad subsidijų dydis iš Lietuvos pusės bus mažesnis nei iš „Barclays Technology Centre Limited“ veiklos Lietuvoje surenkami mokesčiai. Lieka klausimas, ar pinigų sumos, skiriamos iš valstybės lėšų užsienio kompanijai, gali būti laikomos paslaptyje?
Ūkio ministerijos tylos įžadų argumentas toks: atskleidus bankui „Barclays“ suteiksimos paramos dydį, neva būtų sunkiau derėtis su kitais potencialiais investuotojais. Tai turbūt ir turėtų reikšti, kad subsidijos nebus iš mažųjų. Juk susiderėjus dėl mažos paramos ir gerų investicijų, tokiu pavyzdžiu būtų galima remtis derantis su galimais investuotojais.
„Ar korektiškai skamba šitoks atsikalbinėjimas iš ūkio ministro lūpų, kai jo vadovaujama ministerija šiuo metu vykdo viešųjų pirkimų reformą, deklaruoja didinanti viešųjų pirkimų skaidrumą? – klausė Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva interneto tinklaraštyje. – Iš esmės tai ir yra viešasis pirkimas – valdžia už neįvardytą sumą nusipirko 250 darbo vietų ir kažkiek investicijų. Verslo tarpusavio sutartys gali būti konfidencialios, tačiau valdžios su verslu sutartyse jokio konfidencialumo būti neturėtų, nes iš esmės tai yra verslo sutartys su visais mokesčių mokėtojais.“
Savi verslininkai jaučiasi atstumti
Tuo tarpu mūsų verslininkai nerimauja, ar britų bankas negavo išskirtinių sąlygų, kokių Lietuvos bankai ir kiti potencialūs vidaus investuotojai negali gauti, ir ar sutarties nepasiekta daugiau vadovaujantis asmeniniais ryšiais, o ne ieškant realios naudos Lietuvai.
Verslininkai tiki, kad tokias subsidijas paskirsčius vidaus investuotojams arba šias sumas panaudojus tam, kad būtų išvengta mokesčių verslui didinimo, jie Lietuvoje sukurtų dar daugiau darbo vietų ir vėliau sumokėtų daugiau mokesčių, kurie visi liktų šalyje.
Tačiau pagal programą „Invest LT+“ paramą galima gauti investuojant ne mažiau 20 mln. Tokias sumas investicijoms skirti gali tik labai stambios įmonės, tokios, kaip britų bankas. Lietuvoje panašių įmonių galima ant pirštų suskaičiuoti.
TIK FAKTAI
„Barclays“ įsipareigojo per penkerius metus į IT centrą investuoti ne mažiau kaip 20 mln. litų, iki 2011 metų pabaigos sukurti ne mažiau kaip 250 darbo vietų.
Ūkio ministerijos teigimu, subsidijos bankui skiriamos IT centrui reikalingų darbuotojų kvalifikacijai kelti. Anksčiau, dar pasirašydamas ketinimų protokolą su Ūkio ministerija, „Barclays“ sakė pasirinkęs Lietuvą dėl čia esamo pakankamo specialistų skaičiaus ir geros infrastruktūros.
Šių metų spalio 7-ąją Vyriausybė padidino bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojimų, už kuriuos suteikta valstybės garantija, limitą nuo 380 mln. litų iki 650 mln. litų.
