Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.), kai Latvija ir Estija šio skirtumo beveik neturi (mažiau nei 1,5 proc.).
Tokius duomenis, trečiadienį Vilniuje pristatydamas pranešimą apie Lietuvos ir visos Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos ūkio raidą pastaruoju metu, pateikė TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jorgas Decressinas (Jorgas Dekresinas).
Pasak jo, skirtumą tarp Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių lemia aukštas nedarbo lygis.
„Jūs turite ganėtinai aukštą nedarbo lygį, kuris išlieka apie 8,5 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ekonomika vis dar gali augti ir įtraukti bedarbius, sparčiai nekeliant atlyginimų“, - žurnalistams trečiadienį sakė J.Decressinas.
Pasak jo, kaip augs ekonomika, priklausys ir nuo atlyginimų augimo - jeigu jie kils per staigiai, nedarbo lygį sumažinti užtruks ilgiau: „Jeigu atlyginimai ekonomikoje augs per greitai, tuomet užtruks daugiau laiko nedarbo lygį sumažinti“.
Lenkija taip pat patenka tarp valstybių, kurių potencialus BVP yra beveik pasiektas, o Rusija yra toje pat kategorijoje, kaip ir Lietuva. Prasčiau už Lietuvą tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių atrodo Baltarusija ir Ukraina, kurių realus BVP nuo potencialaus atsilieka daugiau nei 3,5 proc.
TVF Europos departamento ekonomistas Ernestas Crivellis (Krivelis) teigė, kad Lietuvos mokesčių efektyvumas, remiantis 2013 metų duomenimis, dešimtbalėje sistemoje vertinamas 5,5 balo. Estijoje šis rodiklis yra 6,5 balo - aukščiausias Vidurio ir Rytų Europoje, Latvijoje - apie 4,2 balo.
Baltijos šalių viešojo sektoriaus investicijų efektyvumas 2012-2013 metais buvo didžiausias regione - vidurkis siekia 0,95 balo iš 1galimo.
Efektyviausios yra Lietuva (apie 0,97 balo) ir Estija (apie 0,96 balo). Latvijos efektyvumas siekia apie 0,87 balo.
