Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) viešai pateikia politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių turto deklaracijas. Naujienų portalas tv3.lt nutarė apžvelgti turtingiausius asmenis, dirbančius Vidaus reikalų sistemoje bei muitinėje.
Turtingiausi – ugniagesiai gelbėtojai
Šiame sąraše – du milijonieriai. Vienas jų – Raimondas Matula. Kaip informuoja vidaus reikalų ministerija, jis dirba Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju.
R. Matula viešojoje erdvėje ir anksčiau buvo minimas, kaip valstybės tarnautojas, kurio turtas nuolatos auga. 2015 m. deklaracijoje nurodytas turtas siekė 1,9 mln. eurų, o štai šiais metais paviešintoje deklaracijoje už 2016 m. matoma, kad turtas išaugo iki daugiau nei 2,5 mln. eurų. Tiesa, beveik 261 tūkst. eurų nurodyta, kaip pasiskolintos lėšos. Likusią sumą sudaro 249 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas, 595 tūkst. eurų vertės žemės sklypai, 154 tūkst. eurų transporto priemonės, kiti vertingai daiktai, kaip meno kūriniai ar juvelyriniai dirbiniai – 645 tūkst. eurų, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 278 tūkst. eurų. R. Matula taip pat nurodė paskolinęs 367 tūkst. eurų.
TOP 500 Lietuvos milijonierių sąraše jis užima 488 vietą. Viešojoje erdvėje gali rasti informacijos, kad jis yra įmonės, kuri verčiasi energetika, „Vėjų Sparnai“ vadovas.
Antroje vietoje yra Arūnas Kupčiūnas – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos vadas. Jo turto deklaracijoje nurodyta 1,1 mln. eurų vertės turto. Didžiausią šio turto dalį sudaro žemės klypai (217 tūkst. eurų), registruojami vertingi meno ir juvelyrikos dirbiniai (455 tūkst. eurų) ir pasiskolintos lėšos (369 tūkst. eurų).
Netoli 1 mln. eurų (932 tūkst. eurų) turto nurodė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas Dalius Šukys. Vis dėlto čia didžiąją turto dalį sudaro pasiskolintos lėšos – 684 tūkst. eurų. Kita dalis – žemės sklypai (190 tūkst. eurų) bei smulkesnėmis sumomis įvertintas nekilnojamasis turtas, registruojami daiktai.
Vidaus reikalų sistemoje dirbantis Donatas Lukaševičius nurodė turintis turto už 811 tūkst. eurų. Ir jo turto didžiąją dalį sudaro pasiskolintos lėšos – 376 tūkst. eurų. Vertingi daiktai – 256 tūkst. eurų, žemės sklypai – 133 tūkst. eurų.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininkas Arūnas Eitmantis turi 802 tūkst. eurų vertės turto. Pasiskolintų lėšų suma sudaro 263 tūkst. eurų, paskolintų – 119 tūkst. eurų, žemės sklypų – 174 tūkst. eurų, kredito įstaigose turimų lėšų – 99 tūkst. eurų, kitų vertingų daiktų – 67 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto – 57 tūkst. eurų, kelių transporto – 20 tūkst. eurų.
Turtingiausiųjų sąraše ir Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo skyriaus viršininkė Janina Michailova. Jos turtas siekia 729 tūkst. eurų, didžiąją dalį sudaro – 714 500 eurų sudaro nekilnojamasis turtas.
Virš 600 tūkst. eurų turto deklaracijose nurodė dar du ugniagesiai: Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Komandos Budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas Paulius Vizgirda (688 tūkst. eurų) bei Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas Deividas Žukauskas (630 tūkst. eurų).
Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė–kinologė Živilė Čepulienė nurodė turinti 596 tūkst. vertės turto, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Paulius Nemira deklaravo turto už 582 tūkst. eurų, Muitinės departamente dirbanti Judita Bielytė – 573 tūkst. eurų, Lietuvos respublikos muitinės Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytenis Ališauskas – 569 tūkst. eurų, Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus Vyriausioji inspektorė Aušrelė Zarakauskaitė – 512 tūkst. eurų, Muitinės departamente dirbantis Eimantas Čaplikas – 508 tūkst. eurų, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Komandos Budinčios pamainos vadas Rokas Samborskis – 507 tūkst. eurų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas Saulius Kuras – 467 tūkst. eurų.
Palyginimui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius nurodė turintis turto už 144 tūkst. eurų, Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas – 24 tūkst. eurų, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas – 198 tūkst. eurų.
Klausimus turėtų kelti vadovybė
Iš kur tokie turtai? Jie gali būti paveldėti, šeimos nariai gali verstis verslu, galima ūkininkauti. Tokias priežastis naujienų portalui tv3.lt vardija pašnekovai. Vis dėlto jie ragintų atkreipti dėmesį ir kelti klausimus apie tai.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad tokia situacija, kuomet paprastų darbuotojų turtai didesni už sistemoje dirbančių vadovų – klasikinė situacija. Tačiau ji reikalauja didesnio visų dėmesio.
„Pagal bet kokią antikorupcinę abėcėlę aišku, kad žmonės, kurie galbūt gyvena ne pagal savo pajamas, kurias oficialiai gauna iš valstybės tarnybos, turėtų patekti po padidinamuoju stiklu. Yra visiškai normalu, jei jų vadovai ir žurnalistai norėtų geriau suprasti, kodėl jie turi tiek turto ar tiek pajamų. Turėti turtą nėra kriminalas. Galbūt šie žmonės paveldėjo turtą, gal turi sutuoktinį, kuris turi gerai apmokamą darbą, ar laimėjo prizą loterijoje. Bet gerai būtų gauti šių žmonių atsakymus.
Darbas būtų Vidaus reikalų ministerijai – suprasti, kaip ministerijos vadovai suvaldo su korupcija susijusias grėsmes, kaip jie žino, kad žmonės dirbantys jų organizacijoje nepiktnaudžiauja savo padėtimi ir tikrai nekelia jokių grėsmių įstaigos reputacijai ir mūsų visų interesams. Sutikite, kad yra visiškai normalu ir svarbu žinoti, kaip tokia svarbi įstaiga kaip Vidaus reikalų ministerija užtikrina, kad darbuotojai viską daro tinkamai.
Reikia, kad į visus klausimus ministerijos vadovai galėtų atsakyti ir puikiai suprastų, kurioje vietoje jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio vienam arba kitam žmogui, kuris galbūt negali ar neatsakė paprasčiausius svarbius klausimus. Ar tikrai nėra taip, kad kas nors iš jo aplinkos, iš jo giminių kaip nors gali pasinaudoti jo padėtimi, ar tikrai jis padaro viską, kad pats neatsidurtų jokiam interesų konflikte, nes yra valstybės tarnautojas ir privalo viską padaryti taip, kad nekiltų abejonės, jog yra skaidrus ir veikia pagal įstatymą bei dirba savo darbą tinkamai“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja S. Muravjovas.
Daugelis valdininkų atsakomybės išvengė
Kad turėti daug turto valstybės tarnautojai nedraudžiama, pabrėžia ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
„Šeimos nariams tikrai netrukdoma turėti verslą. Yra galimybė ir dirbti kitą darbą, pavyzdžiui, ūkininkauti. Kažkoks dalyvavimas versle ar kitam darbe neturi kirstis su valstybinėmis pareigomis ir negali žmogus, tokioje institucijoje dirbantis, būti viešųjų ir privačių interesų konflikte. Tie saugikliai yra sudėti.
Be to žmogaus turtas nuolat kinta. Jei žemė mano krašte kainuodavo kelis šimtus litų, tai šiandien kainuoja kelis šimtus eurų. Tai žmogus ir netikėtai galėjo praturtėti. Gal paveldėjo kažkokį žemės sklypą ar nekilnojamojo turto. Jei tai yra prie Vilniaus, jis tikrai didelės vertės“, – sako V. Galius.
Tačiau pats iš karto prideda, kad iš statutinio valstybės tarnautojo nėra galimybių susikrauti milijoninių turtų. Dėl šios priežasties kiekvieną atvejį reikia tikrinti.
„Jei kalbėti apie korumpuotų valstybės tarnautojų turtą ir pajamų deklaracijas, suprantame labai aiškiai – šešėlis neatsispindi jų turto ir pajamų deklaracijose arba jį bandoma kažkaip paslėpti. Labai gerai prisimenu atvejį, kai Vidaus reikalų ministerijoje vadovybėje dirbusio asmens turtas kėlė daug kam abejonių, tuo tarpu ir man. Jis mums teisinosi tuo metu, kad milžinišką NT įsigijo augindamas nutrijas. Būna ir tokių paaiškinimų. Kadangi jau reikėjo deklaruoti turimą turtą, prabangiam Vilniaus rajone namą, tai brangaus turto deklaravimas yra vienas iš būdų ištraukti į viešą erdvę tuos asmenis, kurie tą turtą galbūt neteisėtais būdais gavo. Vėlgi čia VMI turi atlikti tyrimą ir visais atvejais vertinti pajamų kilmę“, – nurodo jis.
Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius prisimena, kad ir pačiam ne kartą teko inicijuoti tyrimus, o nemaža atsakomybė šiuo atveju krenta ant VMI pečių.
„2011 metais buvo pirmas toks žingsnis, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), FNTT tikrino valstybės tarnautojų ir politikų turto atitiktį pajamoms. Mokesčių administratorius ne tik kaupė turto ir pajamų deklaracijas, bet tikrino ir šitų pajamų teisėtumą. Be jokių abejonių, jei mokesčių administratorius per rizikos vertinimą pamatytų atskiro pareigūno, šiuo atveju muitinės ar vidaus reikalų sistemos, turtą, kuris negrindžiamas pajamomis, jie privalėtų inicijuoti tyrimą. Tas tyrimas gali peraugti į neteisėto praturtėjimo tyrimą.
Aš pats asmeniškai esu inicijavęs tos pačios FNTT buvusių pareigūnų atžvilgiu tyrimų. VMI buvo inicijavusi taip pat eilę tyrimų dėl FNTT buvusio vadovo, dėl kitų pareigūnų buvo atliekami tyrimai. Abejonių po tyrimo liko. Vienu atveju buvo aiškinamasi, kad atsivežtos piniginės lėšos iš uošvienės iš Rusijos, kitų lėšų pagalba įgautas brangus NT Vilniuje, Palangoje, Kaune, Šilutėje. Kitais atvejais jau šeimos sandoriais pateisintos pajamos. Tų tyrimų buvo nemažai“, - teigia jis.
Vis dėlto V. Gailius taip pat dalinasi savo nuomone, kad anksčiau visi inicijuoti tyrimai ir kelti klausimai valstybės tarnautojams dėl jų sukauptų turtų, liko neišnagrinėti.
„Mes turėjome kritiškai sunkia ir beviltišką Generalinės prokuratūros vadovybę, kuri nemokėjo statuto pritaikyti. 5 metus turėjome beviltišką prokuratūros vadovybę. Tame tarpe daugelis korumpuotų pareigūnų dėl elementarios klaidos paskiriant tokį personalą, kurie supratimo apie tokių procesų organizavimą neturi, sugriovė tą iniciatyvą. Iš esmės dėl Generalinės prokuratūros nekompetencijos daugelis valdininkų ir išvengė atsakomybės.
Nekalbu apie konkrečią bylą, o apie pačią sistemą. Mes turime aibę nutrauktų tyrimų. Tame tarpe ir prieš, mano nuomone, korumpuotus pareigūnus, kurie galėjo tą turtą susikrauti iš neteisėtos veiklos“, – sako jis.
V. Gailius taip pat prideda, kad yra įstatymo nuostatos, kurios pareigybės ir, kurios deklaracijos viešai neskelbiamos. Tačiau jis pats teigia dirbęs FNTT panaikinęs ten dirbusių pareigūnų deklaracijų slaptumą.
