Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų.
Pasaulio kryžkelėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė milžiniško užsienio investicijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Geopolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei saugumą.
Augimo variklis – vidaus vartojimas
Turkijos ekonomika atsigavo po 2000–2001 metais kilusios krizės ir šiandien yra sparčiausiai auganti ekonomika iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių. Šalies ekonomika 2010 metais augo 9 proc., 2011-aisiais šis rodiklis siekė 8,5 proc.
Iki šių metų pagrindinis ekonomikos variklis buvo vidaus paklausa: namų ūkių vartojimas buvo palyginti aukštas, verslininkai noriai investavo. Anot Turkijos ekonominės politikos tyrimų instituto (TEPAV) ekonomisto Ozano Acaro, vidaus vartojimo augimą lėmė investicijų antplūdis iš Europos. „Esant silpnoms Europos ekonomikoms Turkija buvo vertinama kaip daug žadanti rinka, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis. – Bankai pradėjo išduoti daugiau paskolų, mažinti palūkanų normas ir šalies gyventojai pradėjo daugiau vartoti.“
Tačiau dėl praėjusiais metais įvykusio ekonomikos perkaitimo centrinis šalies bankas bando šiek tiek suvaržyti vidaus paklausą.
„Šiandien vis dažniau matome bandymų koreguoti šalies ekonomikos pusiausvyrą – Turkijai pavyko padidinti eksporto potencialą, kuris iki šiol beveik neprisidėjo prie šalies ekonomikos augimo“, – teigė „Ekonomika.lt“ kalbinama politinės rizikos konsultacinės grupės „Eurasia Group“ analitikė Naz Masraff.
Pritraukia investicijų
Bendra Turkijos investavimo aplinka yra patraukli, užsienio investuotojai teigiamai vertina galimybes investuoti į šalį. Tarptautinės konsultacinės bendrovės „A.T. Kearney“ sudaromame tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pasitikėjimo reitinge Turkija užima 13 vietą.
„Palyginti su kitomis šalimis, Turkijoje pakankamai lengva įsteigti savo kompaniją, esant nesutarimui užsienio investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą, įmonių pelno mokestis buvo sumažintas, nėra apribojimų kapitalui judėti“, – pasakojo N. Masraff.
Anot jos, užsienio investuotojus atbaido biurokratiniai suvaržymai ir lėta vietos teismų sistema. „Turkijoje, ypač vietos savivaldoje, rimta problema išlieka korupcija, sudėtingai mokesčių sistemai reikia reformų, tačiau pernelyg dažni ir nežymūs valdžios mokestiniai pakeitimai apsunkina investuotojus“, – tvirtino N. Masraff.
O. Acaro teigimu, Turkija yra patraukli šalis užsienio investuotojams. „Turėdama viltį ateityje tapti ES nare šalis gali suteikti daugiau pasitikėjimo, – sakė ekonomistas. – Turkija yra saugi, sparčiai auganti ir daug žadanti rinka.“
Daugiausia šalyje investuojama į energetikos sritį, kur šiuo metu vyksta privatizacijos procesas. Be to, daug investuojama į mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą ir švietimą. Ateityje daugiausia vilčių teikia šalies mašinų ir maisto pramonė, teigė TEPAV ekonomistas ir pridėjo, kad vyriausybė rengia projektus, kurie padėtų padidinti šių sričių konkurencingumą.
ES svarba
Turėdama kaimynystėje milžinišką Europos rinką ir sparčiai besivystančias Vidurio Rytų ekonomikas Turkija yra palankioje geoekonominėje padėtyje. Vis dėlto derybos dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pradėjo strigti dar 2005 metais, o vos prieš porą metų šis klausimas buvo įšaldytas.
„Šiuo metu Turkija apskritai nutraukė ryšius su ES, nes iki metų galo bendrijai pirmininkauja Kipras. Iki šių metų pabaigos jokio progreso tikėtis nereikėtų“, – mano N. Masraff.
Analitikės teigimu, tokią santykių stagnaciją galima paaiškinti abiejų pusių nenoru bendradarbiauti. „ES lyderiai šiuo metu turi kitų problemų ir bendrijos plėtra nėra jų prioritetas. Turkija iš savo pusės bando diversifikuoti savo galimybes ir tai pasireiškia užsienio prekyboje.“
ES vis dar išlieka pagrindinė Turkijos prekybos partnerė, tačiau pastaraisiais metais tarpusavio prekybos mastai smarkai sumažėjo. „ES nepraras savo reikšmės kaip svarbus šalies prekybos partneris, bet Vidurio Rytų ir Afrikos valstybių svarba pastebimai auga“, – tvirtina N. Masraff.
Ateities iššūkiai
Pagrindinis iššūkis Turkijai siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą yra einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Šalies centrinis bankas paskelbė, kad pirmąjį šių metų pusmetį einamosios sąskaitos deficitas siekė 31 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. litų), tačiau buvo beveik trečdaliu mažesnis nei per tą patį laikotarpį 2011 metais.
Per artimiausią dešimtmetį Turkijos valdžia užsimojo pastatyti kelias branduolines jėgaines, kurios, kaip tikimasi, padės sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos ir dujų importo.
Be to, ekspertams kelia nerimą žemas gyventojų taupymo rodiklis, siekiantis 12–13 proc. bendrų namų ūkio pajamų. „Didelę dalį Turkijos gyventojų sudaro jaunimas ir tai yra teigiamas aspektas mažmenininkams, tačiau tuo pat metu jauni turkai kartais apskritai netaupo“, – pasakojo N. Masraff.
Netobula darbo rinka – dar vienas iššūkis, kurį Turkija turės įveikti norėdama toliau ekonomiškai plėtotis. „Darbuotojų priėmimas į darbą ir jų atleidimas yra gana sudėtingas, išeitinės išmokos yra vienos didžiausių pasaulyje – darbdavys turi sumokėti mėnesio atlyginimą už kiekvienus darbuotojo išdirbtus metus“, – komentavo „Eurasia Group“ analitikė.
O. Acaro manymu, nereikia pamiršti ir išorės veiksnių, kurie gali pakenkti Turkijos augimui. Euro zonos subyrėjimo grėsmė, kurdų separatistų išpuoliai šalies viduje, politinė krizė Sirijoje ir kitose Turkijos kaimynystėje esančiose valstybėse, anot jo, gali neigiamai atsiliepti Turkijos vidaus ekonomikai. „Šie rizikos veiksniai gali turėti neigiamą poveikį vidaus ekonomikos plėtrai“, – teigė O. Acaras.
FAKTAI: ekonominis Turkijos stebuklas
Turkijos ekonomikos augimas 2011 metais siekė 8,5 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet šis rodiklis sieks 3–4 proc.
Praėjusiais metais Turkija sulaukė 15,9 mlrd. JAV dolerių (43,6 mlrd. litų) tiesioginių užsienio investicijų
Daugiausia investuojama į energetikos, mažmeninės prekybos, sveikatos apsaugos ir švietimo sritis
Pagrindinė šalies prekybos partnerė išlieka ES – prekyba su ES šalimis sudaro 40 proc. Turkijos užsienio prekybos
Didžiausias Turkijos ekonomikos iššūkis – einamosios sąskaitos deficitas, pirmąjį šių metų pusmetį jis siekė 31 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. litų)
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 33(96) rugsėjo 10-16 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
