Turizmo departamentas: nenorime tapti pigia šalimi

Turizmas galėtų padėti šaliai išsigydyti įsisenėjusius sunkmečio skaudulius ir generuoti nemenką dalį biudžeto pajamų. Taip mano Lietuvos turizmo verslo atstovai ir kartu pabrėžia – pigūs nebūsime.

Panašu, kad optimistinėms prognozėms pagrindo yra. Praėjusiais metais pagal turizmo sektoriaus augimą Lietuva buvo antroji Europoje. Šiemet, tvirtino Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, Lietuva pretenduoja į pirmąją vietą.

Įsteigė naujus skyrius

„Išlaikome dviženklį augimą – 12 proc. Kaimynės, Baltijos šalys, taip pat labai gražiai auga, tačiau tik po 6 proc.“, – pastebėjo ji. Tokį augimą lėmė iš esmės pasikeitusi daugelio turizmo, kelionių agentūrų, turų organizatorių veikla.

Pasak Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės, turizmo verslui sunkmečiu teko persiorientuoti. „Manau, ateinantys metai atvykstamajam turizmui bus geresni, nes nemaža dalis kompanijų, kurios iki šiol vertėsi tik išvykstamuoju turizmu, šiandien įsteigė ir atvykstamojo turizmo skyrių“, – teigė ji.

Vilioti sūriais ir medumi

Lietuvai reikėtų akcentuoti ir medicininį, sveikatingumo, verslo bei išplėtoti kulinarinį turizmą. „Besivystančios šalys jau šiandien iš kulinarinio turizmo gauna apie 30 proc. pajamų. Lietuva tam turi visas prielaidas, esame gurmaniška ir kokybiška šalis“, – tikino R. Balnienė.

Kol kas pajamų iš kulinarinio turizmo niekas neskaičiavo, tad galbūt jau ir dabar jos sudaro nemažą dalį bendrų pajamų. „Turime reikiamą infrastruktūrą, reikia apsispręsti, ką pristatysime kaip tikrą ir lietuvišką dalyką, ką akcentuosime – liko nedaug padirbėti“, – ragino specialistė.

Turizmo rūmų prezidentė Evalda Šiškauskienė pabrėžė, kad Lietuvai reikia investuoti ir į šalies žinomumo didinimą. „Mumis žavisi, stebisi, tačiau pasiekiamumo ir žinomumo trūksta“, – kalbėjo ji. Anot Turizmo rūmų prezidentės, Lietuva galėtų akcentuoti savo sodybas, dvarų virtuvę, patiekalus iš žvėrienos, slegiamus sūrius, medų.

Tiesa, viltis, kad į Lietuvą plūs turistai iš egzotiškų ir tolimų šalių, naivu. Ne į juos orientuojasi Lietuva. „Mūsų rinka – pirmiausia kaimynės Latvija, Rusija, Baltarusija, Vokietija, Lenkija“, – atkreipė dėmesį Turizmo departamento vadovė.

Ilgins sezoną

Pigia atostogų šalimi Lietuvos nepavadintų nei atvykstantys, nei po šalį keliaujantys lietuviai. „Lietuvą pristatome kaip labai aukštos kokybės paslaugų šalį už protingą kainą ir nenorime tapti pigia šalimi“, – pabrėžė R. Balnienė. Pasak jos, dėl šios priežasties Lietuvai, kitaip nei Latvijai, neprigijo bernvakarių ir mergvakarių šalies vardas.

Išauginti turistų srautus Lietuvai padėjo sunkmetis, daugelį privertęs kišenes tuštinti atsargiau: „Ne visi ėmė išgalėti keliauti toli ir brangiai, tad ėmė dairytis arčiau ir pigiau. O mes ir esame tas neatrastas kampas.“ Tiesa, R. Balnienė sutiko, kad lietuviams atostogos Lietuvoje dažniausiai nėra pigesnės nei, pavyzdžiui, Turkijoje.

Anot E. Šiškauskienės, tai lemia trumpas sezonas, per kurį turizmo verslas turi uždirbti visiems metams. „Todėl reikia bandyti per medicininį, sveikatingumo, konferencinį turizmą mažinti sezoniškumą. Druskininkų pavyzdys parodė, kad tinkama infrastruktūra bei investicijos gali ir uždarose patalpose kurti pridėtinę naudą. Manyčiau, visi kurortai turėtų plėtotis ta pačia kryptimi“, – siūlė specialistė.