Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre.
Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose ir rajonuose skaičiai didžiausi, bet procesas aktyviai vyksta ir kitose Lietuvos teritorijose.
Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką gręžinių savininkams itin paprasta užregistruoti nelegaliai naudojamą gręžinį, nenustatomos jokios papildomos pareigos ir negresia jokios sankcijos. Dėl visų šių priežasčių gręžinį verta registruoti dabar.
„Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl Geologijos tarnybai tenkančio didelio darbų krūvio jūsų gręžinys nebus įregistruotas iki balandžio pabaigos, bet iki įstatyme nurodytos datos pateiksite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, gręžinys bus įregistruotas vėliau. O sankcijos už neregistruotą gręžinį taip pat nebus taikomos“, – priduria R. Radienė.
Gręžinio pasas kaip automobilio techninis pasas
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad viešojoje erdvėje taip pat pasitaiko skirtingų kalbų – esą gręžinių įregistravimas reikalingas tam, kad vėliau valstybė galėtų taikyti papildomą mokestį už sunaudotą vandenį.
Tačiau LGT specialistai tąkart teigė, kad jeigu vanduo naudojamas tik savo reikmėms, t.y. neviršijant nustatyto sunaudojamo vandens kiekio ir ne verslo tikslais, tokiu atveju baimintis dėl mokestinės rinkliavos nereikėtų.
„Galimas paprastas palyginimas – gręžinio pasas yra kaip automobilio techninis pasas. Taigi su mokesčiais jis nesusijęs.
Pagrindas mokėti mokesčius yra kitas dokumentas – leidimas naudoti požeminio vandens išteklius.Leidimas – tai dokumentas, leidžiantis naudoti požeminį vandenį ir yra privalomas pagal Žemės gelmių įstatymo.T. y., kai vanduo naudojamas komerciniais tikslais.
Taip pat, kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį (šiuo atveju žemės ūkiui nustatyta atskira riba – 100 m3/per parą)“, – teigė LGT atstovai.
Jei reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, įmokos dydis priklauso nuo išteklių kiekio:
- iki 10 kub. metrų per parą – 50 eurų vienkartinė įmoka;
- 10 ir daugiau, bet iki 100 kub. metrų per parą – 500 eurų vienkartinė įmoka;
- 100 ir daugiau kub. metrų per parą – 5 tūkst. eurų vienkartinė įmoka.
Už gręžinio paso neturėjimą – baudos
Jei patikrinimo metu nebus rasta tinkamų duomenų Žemės gelmių registre, tokiu atveju nelegalių vandens gręžinių savininkai gali sulaukti ir baudos.
Taigi, jeigu iki kitų metų balandžio 30 d. jūsų turimi vandens gręžiniai nebus įregistruoti, tačiau jais ir toliau naudositės, bauda gali siekti nuo 60 iki 150 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad bent jau šiais metais konkrečių planų dėl galimų patikrinimų fizinių ar juridinių asmenų sklypuose, kaip yra laikomasi gręžinių įregistravimo reikalavimų, nėra numatyta.
Tektų gręžinį ir likviduoti
LGT specialistai taip pat primena, kad gręžinys, kurio naudoti negalima, privalo būti likviduotas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra įvardijama, kuriais atvejais fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų likviduoti gręžinius:
- kai jie nenaudojami ir nebus naudojami;
- jeigu juos naudoti monitoringui ar tyrimams nebetikslinga;
- netinkamus naudoti gręžinius, kurių rekonstruoti neįmanoma ar netikslinga;
- dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus gręžinius;
- atlikus numatytus tyrimus gręžinyje, kai jį naudoti nebetikslinga.
Jeigu bent vieną iš aplinkybių yra užfiksuojama, požeminio vandens gręžinio savininkas privalo gręžinį likviduoti per 3 mėnesius.
Kaip įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį?
1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktus rasite paspaudę nuorodą.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu [email protected], per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruokite iš anksto internetu arba telefonu).
Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:
- pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),
- užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.