Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“
Dar tik įsibėgėjant vasaros sezonui, viešoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad dėl neva pabrangusių vizų, į Lietuvą sumažės Rusijos ir Ukrainos turistų srautas, tačiau Užsienio reikalų ministerijos duomenys rodo visai priešingas tendencijas.
Rusijos ir Ukrainos piliečiai, norintys gauti vizas į Lietuvą ir Šengeno erdvę, jau gali kreiptis į 28 Lietuvos vizų centrus. Jie išsidėstę skirtinguose Rusijos ir Ukrainos regionuose ir miestuose. Atvykusiam į vizų centrą suteikiamos visos paslaugos, už kurias Rusijoje imamas 18 eurų, Ukrainoje – 19 eurų mokestis. Konsulinis mokestis už vizos prašymo nagrinėjimą nesikeičia, jis yra 35 eurai. Vizų centrų atsiradimas sukėlė kai kurių turizmo paslaugas teikiančių verslininkų nerimą. Jie baiminasi, kad dėl naujovės pabrangs vizos, todėl pajūris ir kiti Lietuvos kurortai sulauks mažiau turistų
„Jeigu Šengeno erdvėje mūsų kolegos tuos procesus paprastina ir pigina, tai Lietuva, įvedinėdama papildomus tarpininkus ir brangindama galutinę vizos gavimo kainą, vargu, ar didina savo konkurencingumą ir patrauklumą“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė.
Užsienio reikalų ministras tokias kalbas vadina nepagrįstomis, nes Rusijoje išduodamų vizų skaičius jau pernai ūgtelėjo penktadaliu, o tie, kas pasinaudoja cenntrų paslaugomis, dažniausiai sutaupo
„Įsivaizduokite, pavyzdžiui, gauti vizą į Lietuvą žmogui, gyvenančiam Vladivostoke. Jis turėtų sėsti į traukinį, važiuoti į Lietuvą, užpildyti viską, ką reikia, tada laukti iki dviejų. Visa tai irgi kainuoja“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusijos Tagonrogo miesto gyventojas sako po 25 metų vėl apsilankęs Lietuvoje, anksčiau jam buvę per daug vargo važiuoti vizos į Maskvą, dabar ją gavo vizų centre Rostove, kuris nuo jo namų nutolęs vos per 60 km.
„Labai greitai išdavė vizą, aš su malonumu atvažiavau“, – džiaugėsi Rusijos Taganrogo m. gyventojas Anatolijus Čiursinas.
Palangos oro uosto vadovybė taip pat sako pastebinti didėjantį turistų srautą. Vasaros sezono metu iš Maskvos kartą per savaitę skraidantis lėktuvas jau nesutalpina visų norinčiųjų, tad skrydžių skaičius didinamas du kartus, su Rusijos skrydžių bendrovėmis deramasi dėl didesnių lėktuvų.
„Sausio vasario mėnesio bilietai visiems pirmiesiems skrydžiams buvo išparduoti. Tai yra didžiulis susidomėjimas ir didžiulė paklausa“, – teigė Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.
Mūsų šaltinių teigimu, kalbas apie mažėjančius turistų srautus greičiausiai skleidžia kai kurios kelionių agentūros, mat iki šiol Rusijoje ir Ukrainoje vizų formalumus sutvarkyti apsiimdavo Lietuvos konsulatuose akredituotos kelionių agentūros, turinčios sutartis su mūsų turizmo bendrovėmis ir viešbučiais. Už paslaugas jos imdavo nemenką 200 eurų mokestį. Pradėjus veikti vizų išdavimo centrams, šioms agentūroms buvo sumažinta vizų kvota, o vizų centrams padidinta. Tad nesunku nuspėti, kas ir kodėl skleidžia kalbas apie galimą mažėjantį turistų srautą į Lietuvą.
