Bent jau tokį planą turi Finansų ministerija. Jis buvo pristatytas trečiadienį vykusioje specialioje komisijoje, kuri svarsto būsimus mokesčių pakeitimus.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė posėdyje priminė, kad šiuo metu yra taikomos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių lengvatos žemės ūkio sektoriui ir žuvininkystei.
Jų tikslas yra pagerinti veiklos sąlygas žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams ir įmonėms, reguliuoti žvejybą.
„Lengvatų esmė yra ta, kad neapmokestinamos tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos gyventojams ir žemės ūkio subjektams“, – aiškino viceministrė.
Ministerijos skaičiavimais, tiesiogines išmokas gauna apie 129 tūkst. gyventojų, o kompensacines išmokas – 74 tūkst. gyventojų. Jų poveikis biudžetui esą yra apie 17 mln. eurų.
Pasak R. Bilikšytės, svarstytina lengvatą naikinti, nes analogiška parama yra apmokestinama pelno mokesčiu.
Esą dabar tokios pajamos apmokestinamos nemažiau kaip 16 valstybių – taip pat ir Lenkijoje ar Latvijoje jos taip pat apmokestinamos
„Nereikia suprasti, kad visos išmokos jos iš karto bus priskiriamos pelnui ir bus apmokestinamos. Iš tikrųjų gautos tiesioginės išmokos nebus apmokestinamos, jeigu bus patiriamos tokios pat sąnaudos“, – komentavo R. Bilikšytė.
Anot jos, jeigu gyventojų sąnaudos bus mažesnės už gautas tiesiogines išmokas, tai bus apmokestinamas skirtumas.
„Nereikia įsivaizduoti kad nuo pirmo euro – tik skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų sąnaudų“, – tikino viceministrė.
Ji nepatikslino, kaip išmokas gaunantiems, kurių nemaža dalis yra pensinio amžiaus, reikės skaičiuoti ir deklaruoti ūkyje patiriamas išlaidas.
Ministerija planuoja, kad visi mokestinių įstatymų pakeitimų projektai Seimui bus pristatyti šį rudenį. Paprastai mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti praėjus bent pusmečiui nuo jų priėmimo.
